Vietinės rinkliavos – ar gali būti skaičiuojamas PVM ?

Mokestinių ginčų komisija pristato ES Teisingumo teismo (ESTT arba Teismas) vieną iš naujausių sprendimų, kuriame buvo išaiškinta, kada gali būti apmokestinamos renkamos kurorto rinkliavos (2023-07-13 sprendimas byloje C-344/22). Šis sprendimas aktualus ne tik savivaldybėms, bet ir kitoms organizacijoms, kurioms kyla klausimų, ar įvairios gautinos sumos laikomos PVM apmokestinamu atlygiu už paslaugas. Lietuvoje yra nustatomos įvairios vietinės rinkliavos, pavyzdžiui, už naudojimąsi savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra, už automobilių stovėjimą, už atliekų surinkimą ir kt.

Pareiškėja pagrindinėje byloje buvo viena iš Vokietijos savivaldybių (savivaldybė), turinti valstybės pripažintą mineralinių vandenų sveikatingumo kurortą. Pagal Vokietijos teisę kurortas valdomas kaip „įmonė“, t. y. pelno mokesčio tikslais prilyginamas komercinei įmonei.

Savivaldybė asmenims ne rezidentams nustatė tam tikro dydžio mokestį už kiekvieną apsistojimo dieną, o juo apmokestinamiems rezidentams – fiksuotą metinę sumą, mokėtiną neatsižvelgiant į jų apsistojimo trukmę, dažnumą ir sezoniškumą. Pristatomoje byloje Federalinis Vokietijos Finansų teismas siekė išsiaiškinti, ar „paslaugų teikimu už atlygį“ laikoma savivaldybės teikiama kurorto infrastruktūra, kai savivaldybė pagal savo statutą iš joje apsistojusių lankytojų renka tam tikro dydžio rinkliavą už kiekvieną apsistojimo dieną. Vokietijos savivaldybė, laikydama, kad kurorto rinkliava yra atlygis už PVM apmokestinamą veiklą (teikiamas apmokestinamas paslaugas), t. y. galimybę naudotis mineralinių vandenų kurorto infrastruktūra, paprašė leisti atskaityti PVM, sumokėtą už visas jai suteiktas paslaugas, susijusias su turizmu.

ESTT priminė, kokioms sąlygoms esant laikoma, kad paslauga teikiama už atlygį: jei tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo egzistuoja teisinis ryšys, kai įvykdoma abipusė prievolė, o teikėjo gautas atlygis yra realus atlygis už gavėjui suteiktą atskirą paslaugą. Taip yra tuo atveju, kai tarp suteiktos paslaugos ir gauto atlygio yra tiesioginis ryšys. Pabrėždamas aplinkybę, jog kurorto infrastruktūra yra laisvai prieinama visiems, įskaitant šia rinkliava neapmokestinamus asmenis, Teismas padarė išvadą, kad savivaldybės gautas atlygis (kurorto rinkliava) negali būti laikomas gautu už paslaugos teikimą, t. y. kurorto infrastruktūros suteikimą naudotis, už kurį ši rinkliava būtų tiesioginis atlygis[1].

,,Pagrindinė žinia, kurią pasakė Teismas – PVM objektu gali būti pripažįstama tik tokia rinkliava, kuri mokama už konkretų atliktą veiksmą ar gautą paslaugą. Tuo pačiu atkreipiu dėmesį, kad ne bet kokia viešųjų juridinių asmenų veikla gali būti pripažįstama PVM apmokestinama ekonomine veikla. Veikla, kurią vykdyti šiuos asmenis įpareigoja teisės aktai, gali būti pripažįstama ekonomine veikla tik tuo atveju, jei ji konkuruoja ar gali konkuruoti su kitų apmokestinamųjų asmenų teikiamomis paslaugomis.“ – komentavo Komisijos narė Vilma Vildžiūnaitė.

[1] Teismo galutinė išvada: ,,PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad „paslaugų teikimu už atlygį“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nelaikoma savivaldybės teikiama kurorto infrastruktūra, kai savivaldybė pagal savo statutą renka tam tikro dydžio rinkliavą už kiekvieną apsistojimo dieną iš joje apsistojusių lankytojų, kai prievolė mokėti šią rinkliavą siejama ne su naudojimusi šia infrastruktūra, o su apsistojimu jos teritorijoje, ir ši infrastruktūra yra laisvai ir nemokamai prieinama visiems.“

Mokestinių ginčų komisijos informacija