Vadovo finansinis raštingumas

Lektorius Algirdas Karalius ir B1.lt vadovas Filip Borcov kalbasi apie įmonių vadovų finansinį raštingumą. Abu pašnekovai dalinasi patirtimis kokius pokyčius atneša investicijos į finansinio raštingumo didinimą ir sutinka, kad vadovai moka uždirbti pinigus, bet jiems dažnai trūksta finansinio raštingumo. 

Požymiai, rodantys jog vadovas nėra finansiškai raštingas:

• buhalterė ir vadovas dirba dviejose skirtingose sistemose;
• vadovas nesupranta skaičių dokumentuose, kuriuos pasirašo;
• vadovas negali patikrinti buhalterės.

Pašnekovai ragina peržiūrėti verslo sistemą ir suklusti jeigu pastebite bent kelis požymius, kad Jūsų verslui gresia pavojus:

• Buhalterė negali atlikti finansininko vaidmens

A.Karalius: „Dažniausiai buhalteris orientuojasi į teisingą mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą. Tačiau vadovui dažnai reikia buhalterio įžvalgų, kaip sumažinti sąnaudas ar efektyviau valdyti pinigų srautus ir didinti įmonės pelną“.

F. Borson: „Kiekvienas žiūri iš savo pozicijos. Įmonės vadovui reikia pelno. O buhalteriui reikia, kad po dviejų metų kai jis išeis iš darbo niekas nepaskambintų ir nepakviestų paaiškinti kas ir kodėl čia buvo padaryta. Jis nori apsaugoti save“.

A.Karalius: „Bet net jeigu vadovas nori eiti mokytis finansinio raštingumo, jokiuose kursuose jo nemoko efektyviau valdyti pinigus. Jam pasako kur tave dar gali pričiupti. Jį nuolatos gąsdina ir todėl kursai neduoda finansinio išprusimo, jie įvaro baimę ir stresą. Ir patys buhalteriai sako, kad viskas taip greitai keičiasi, todėl vaidovui susigaudyti dar sunkiau nei jam“.

F. Borson: „Vadovas ką paklausia, tą buhalterė atsako, bet gilesnio žinojimo tai neduoda. Norėčiau suprasti ataskaitas, sakykime, gaunu pelno ir nuostolio ataskaitą ir norėčiau matyti kodėl, sakykime, didelis pirkimas, buvo iškart nurašytas, o aš norėjau, kad būtų įtrauktas į ilgalaikį turtą“.

A.Karalius: „Būtų idealu, jeigu vadovas sėdint ir šnekučiuojantis galėtų patikrinti įmonės būklę telefone. Padarykime eksperimentą, patikrinkime kiek laiko užtrunka gauti buhalterines ataskaitas iš buhalterės? Turėtų užtrukti 2 min.“.

F. Borson: „Knygoje „Verslas minties greičiu“ rašoma, kad, kaip pavyzdys, greito maisto kavinių tinklas veiktų automatizuotai ir informacija būtų gaunama realiuoju laiku. Parduotas sumuštinis, o už kelių minučių įmonės valdybos nariai tai pamatytų savo telefone. Toks modelis yra laikomas efektyviai dirbančio verslo pavyzdžiu“.

• Dažniausiai, konsultantai patys neturi verslų

A.Karalius: „Lietuvoje visiems matematika yra siaubas. Egzaminų daug kas neišlaiko, universitetuose matematika sukelia šoką. Todėl dabar žmogus, kuris operuoja finansų terminologija gali kandidatuoti į prezidentus. Kadangi daugelis terminų nežino, tai tas kuris žino jau valdo informaciją. Nors tai gali būti toli nuo tiesos. Žinome konsultantų ar kitų finansų terminus įvaldžiusių ekspertų, kurie patys neturi verslų, bet konsultuoja. Kodėl? Todėl, kad tie kurie turėtų konsultuoti turi baimę. Todėl aš, kaip vadovas, norėčiau turėti man suprantama kalba duotą informaciją, kad ką aš kaip vadovas turiu daryti, kad perskaityti horizontaliai ar vertikaliai ataskaitą ir priimti sprendimus“. 

• Buhalterių klano kalba neprieinamas kitiems

F. Borson: „Buhalteriai kalba savo specifine kalba, kaip ir programuotojai, ir reikia išmokti tuos skaičius skaityti. Esu ne kartą girdėjęs, kad vadovai iki šiol painioja pelną su pajamomis“.

A.Karalius: „Jeigu aš esu programuotojas, aš specialiai kalbu tokia kalba, kad man žinotų už ką moka algą, taip ir buhalteriai. Jie sukuria tokį klaną, kur tik jie supranta visą alchemiją. Ir su mumis kalba ta kalba, tada aplinkiniai galvoja, „šie žmonės žino ką daro“. Todėl manau, kad pirmiausiai reiktų demokratizuoti terminus. Lietuvoje ieškojau specifinio finansinių terminų žodyno. Tai vieną radau, bet labai didelį. Tai ne tai, ko reikia vadovui“.

F. Borson: „Dar vienas geras pavyzdys ir įrodymas, kad vadovai slepia neraštingumą šioje vietoje ir bijo prisipažinti. Kaip pavyzdžiui, jeigu anglų kalbos žodžio nežinai, pasižiūri ir viskas, o kai buhalterinio termino nežinai, tai kur pasižiūrėti, ko paklausti? Buhalterė užimta, projektų vadovo nepaklausi, programuotojo nepaklausi“.

• Kaip kontroliuoti buhalterę?

F. Borson: „Vadovas nežino ko reikalauti iš buhalterės. Kaip įvertinti buhalterio darbą? Ar buhalteris dirba, jeigu pas mus neateina baudų? Kaip? Jeigu aš jos nesuprantu, kaip ją kontroliuoti?“.

A.Karalius: „Mes savo klientams duodame tokį rūko nustatymo testą. Nes kai žmogus gerai dirba, tai rūko neturi būti, o kuo blogiau dirba, tuo daugiau rūko. Mes rekomenduojame sau ir buhalteriui užduoti tris klausimus: koks vertingas galutinis produktas sukuriamas pabaigus darbą? Pagal kokius objektyvius kriterijus galima įvertinti, kad vienas buhalteris dirba geriau už kitą? Kokia yra technologija, kokie žingsniai, pagal kuriuos turi dirbti buhalteris ar finansų skyrius? Rūkas. Į šiuos tris klausimus negali atsakyti apie 90 % vadovų ir buhalterių“.

• Intuityvūs vadovų sprendimai

F. Borson: „To pasekmė – vadovai viską sprendžia intuityviai“.

A.Karalius: „Taip ir nusprendžia daugiau nelysti į šią sritį. Viena moteris, tikrai išmananti finansus, yra pasakiusi, kad nė vieno vadovo, kuris mokėjo skaityti finansus įmonė nebankrutavo. Ir atvirkščiai, tie kurie turėjo baimę, jie anksčiau ar vėliau eina dugnan“.

F. Borson: „Kiek reikia eilinio verslui vadovui skirti laiko, kol jis paimęs ataskaitas, jas supranta?“

A.Karalius: „Mes darėme eksperimentą ir jo rezultatai parodė, kad bet kokio dalyko, kai kalbame apie procedūras, užtenka 4 val. Bet kokį vadovą, net ir visiškai atitolusį nuo finansų, galima išmokyti per 4 val. Bet siekiant, kad vadovas galėtų pagal finansines ataskaitas priimti sprendimus, reikia dviejų dienų mokymų. Žinoma, su sąlyga, kad tai ne teoriniai kursai, o algoritmai, nes finansai reikalauja algoritmų. Mano patirtis taip pat tai rodo, kad dvi dienas pasinėrus į šią sritį, galima sužinoti daugiau nei per 20 metų versle“.

F. Borson: „Vadovas dabar priklauso nuo buhalterės. Ji labai reikalinga mūsų verslui, nors santykinai, ji nieko nesukuria. Ji reikalinga tam, kad atitikti kažkokius standartus. Buhalteris nesukuria pridėtinės vertės, bet jis tampa vadovo padėjėju. Turiu aforizmą, kurį sukūriau pats, t.y. Mokesčių inspekcija — žmogus, kuriam tu moki atlyginimą, kad jis prižiūrėtų ar tu teisingai moki atlyginimą“.

A.Karalius: „Manau, kad buhalteris yra labai svarbus žmogus, tik mes ne visada mokame tai įvertinti ir nukreipti buhalterį. Mes bijome kažką keisti — nes nesame kompetentingi. <...> Vadovai dabar lanko įvairiausius kursus, nuo makro ekonomikos iki strategijų, tačiau reikia skirti laiko ir tam nemaloniausiam, bet svarbiausiam darbui“.

F. Borson: „Anksčiau buhalteris buvo daugiau finansininkas ir gynėjas, nes buvo mažiau įstatymų. Dabar skaitosi skydas nuo mokesčių. Tarkim, atsiradus elektroninei prekybai, ir buhalteris, ir vadovas labiau apkraunamas, ir jie turi dirbti išvien. Gaunasi, kad vadovas privalo suprasti buhalterį, nes kitaip verslas lėtės“.

• Visi įmonės darbuotojai turi suprasi finansų ABC

F. Borson: „Mano įmonėje yra 14 žmonių, kurie turi prisijungimą prie apskaitos. Todėl kai ką nors sužinau, pirmiausiai stengiuosi perduoti jiems. Aš ryt galiu pamiršti, bet visi tai nepamiršime“.

A.Karalius: „Aš galvoju iš kur ta baimė susijusi su finansais? Jau vaikystėje matematika kažkoks baisus mokslas, net ir vaikas, kuris supranta matematiką, ne visada gauna finansinio raštingumo pamokas. Todėl net ir vaikai, ir studentai, turi daug laiko ir pastangų skirti tam, kad išsiaiškintų kaip sąveikauja finansai. Ir tai yra mūsų, kaip tėvų užduotis, kad vaikai žinotų kaip suplanuoti savo šeimyninį biudžetą, suprastų kaip darbe juda finansai. Nes kitaip mes visą gyvenimą būsime kaip minų lauke. Jeigu vaikus mokytų ne kaip šaknį ištraukti, o kaip balansas sudaromas, ir kas yra aktyvai ir pasyvai, ir kokius mokesčius skaičiuojame, būtų geriau“.

F. Borson: „Rokfeleris gavęs pirmus savo 25 centrus, 10 centų paaukojo labdarai, 5 centus atidėjo į taupyklę, o likusius investavo. Iškart, iš pagrindų, mąstymas yra kitoks“.

A.Karalius: „Manau, kad Lietuva labiau klestėtų, jeigu visi turėtume didesnį finansinį raštingumą“.

F. Borson: „Įmonės ilgiau klestėtų“. A.Karalius: „Pasigilinus į finansus — pradėjau geriau miegoti“.

Ačiū už pokalbį!