Turto įsigijimo kainos nustatymas, kai gyventojas savo nuožiūra pasirenka turto įsigijimo būdą

Tais atvejais, kai gyventojas savo nuožiūra pasirenka turto ir/arba daikto ar investicinių finansuinių priemonių (IFP) įsigijimo būdą, atsiskaitymo už turtą ir/arba daiktą ar IFP valiutą ir todėl patiria papildomas išlaidas, susijusias su turto ir/arba daikto ar IFP įsigijimu, tokios patirtos išlaidos turto ir/arba daikto  įsigijimo kainai nepriskiriamos.

Tarkime, gyventojas, įsigydamas turtą ar IFP, sumoka mokesčius už valiutos pirkimo ar pardavimo operacijas (už valiutos konvertavimą). Šios sumos nepriskiriamos to turto ar IFP įsigijimo kainai.

Pateikiamas pavyzdys:

Gyventojas su Lietuvoje įsteigtu banku sudaro sutartį, kuria paveda pirkti Bulgarijoje nekilnojamąjį turtą ir atsiskaitymui už įsigytą nekilnojamąjį turtą tarpininkui perduoda 100.000 Eur. Tarpininkas įvykdo gyventojo pavedimą ir nuperka gyventojui nekilnojamąjį turtą už 98.000 Eur. Kadangi už įsigytą turtą Bulgarijoje atsiskaitoma levais, tarpininkas gyventojo sąskaita konvertuoja jam perduotą sumą eurais į levus, sumokėdamas 200 Eur už valiutos keitimą. Šiuo atveju nekilnojamojo turto įsigijimo kaina 98.000 Eur (valiutos keitimo mokestis, 200 Eur, prie įsigijimo kainos nepriskiriamas). 1.800 eurų (100.000 – 98.000) tarpininkui sumokėta suma už tarpininkavimo paslaugas, kuri nepriskiriama prie turto įsigijimo kainos.

Tais atvejais, kai gyventojas įsigyja finansines priemones, kurias pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą įsigyti galima tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus (finansų maklerio įmones ir komercinius bankus, turinčius teisę teikti investicines paslaugas), ir tokiam tarpininkui sumoka komisinį atlyginimą, tai šio komisinio atlyginimo suma priskiriama finansinių priemonių įsigijimo kainai.