Transporto priemonių remonto sąnaudų atskaitymas iš pajamų

Transporto priemonių, nuosavybės teise priklausančių įmonių dalyviams ir jų šeimų nariams (sutuoktiniams, tėvams, įtėviams, vaikams ir įvaikiams), remonto sąnaudoms, atskaitomoms iš įmonės pajamų, yra priskiriama per mokestinį laikotarpį atliktų transporto priemonių remonto darbų kaina, įskaitant remontui sunaudotas medžiagas (toliau - remonto darbų kaina), proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo įmonės veikloje daliai, nurodytai įmonės vadovo įsakyme.

Jei visa remonto darbų kaina per mokestinį laikotarpį neviršija 50 procentų transporto priemonės kainos, nurodytos įmonės vadovo įsakyme, tai remonto darbų kaina, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo įmonės veikloje daliai, atskaitoma iš įmonės pajamų tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo atliktas remontas.

Pateikiamas pavyzdys:

Įmonės vadovo įsakyme nustatyta, kad įmonės dalyvio šeimos nario krovininis automobilis įmonės veikloje naudojamas 90 %. Šios transporto priemonės kaina, nurodyta įmonės vadovo įsakyme, yra 150.000 Eur. 2002 metais įmonė krovininį automobilį remontavo 2 kartus: kovo mėnesį už remonto darbus buvo sumokėta 15.000 Eur, o rugpjūčio – 20.000 Eur. Vadinasi, per mokestinį laikotarpį remonto sąnaudos sudarė 35.000 Eur. Kadangi ši suma nėra didesnė kaip 50 proc. transporto priemonės kainos, nurodytos įmonės vadovo įsakyme (sudaro tik 23,33 (35.000 : 150.000 x 100) proc.), tai remonto darbų kainos dalis, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo įmonės veikloje daliai, gali būti priskirta prie 2002 metų leidžiamų atskaitymų. Vadinasi, apskaičiuojant 2002 metų apmokestinamąjį pelną, gali būti atskaitoma 31.500 Eur (35.000 x 90 : 100) krovininio automobilio remonto sąnaudų suma.

Jei visa remonto darbų kaina per mokestinį laikotarpį didesnė kaip 50 % transporto priemonės kainos, nurodytos įmonės vadovo įsakyme, tai remonto darbų kaina, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo įmonės veikloje daliai, atskaitoma iš įmonės pajamų dalimis per trejus metus (36 mėnesius) pradedant nuo kito mėnesio po transporto priemonės remonto atlikimo. Jei transporto priemonė po remonto atlikimo įmonės veikloje naudojama mažiau kaip trejus metus (36 mėnesius), remonto darbų kaina, proporcingai tenkanti laikotarpiui, kurį transporto priemonė įmonės veikloje nebenaudojama, iš įmonės pajamų nebeatskaitoma.

Pateikiamas pavyzdys:

Įmonės vadovo įsakymu nustatyta, kad įmonės dalyvio šeimos nario lengvasis automobilis įmonės veikloje panaudojamas 50 procentų. Šios transporto priemonės kaina, nurodyta įmonės vadovo įsakyme, yra 10.000 Eur. 2002 metais įmonė automobilį remontavo 2 kartus: kovo mėnesį už remonto darbus buvo sumokėta 3.000 Eur, o lapkričio mėnesį – 2.760 Eur. Vadinasi, per mokestinį laikotarpį remonto sąnaudos sudarė 5.760 Eur. Kadangi ši suma viršijo 50 procentų transporto priemonės kainos, nurodytos įmonės vadovo įsakyme (sudaro 57,6 (5.760 : 10.000 x 100) proc.), todėl remonto darbų kainos dalis, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo įmonės veikloje daliai, iš pajamų gali būti atskaityta dalimis per 36 mėnesius. Remonto darbų kaina, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo įmonės veikloje daliai, yra 2.880 Eur (5760 x 50 : 100). Vadinasi, per mėnesį įmonė prie leidžiamų atskaitymų gali priskirti po 80 Eur (2880 : 36). Todėl 2002 metais prie leidžiamų atskaitymų priskiriama 80 Eur (80 x 1) lengvojo automobilio remonto sąnaudų, nes šiuo atveju remonto sąnaudos iš pajamų pradedamos atskaityti nuo kito mėnesio po transporto priemonės remonto atlikimo (t.y. nuo 2002 metų gruodžio mėnesio), 2003 ir 2004 metais – po 960 Eur (80 x 12), 2005 metais – 880 Eur (80 x 11).Tarkime, kad 2004 metų spalio mėnesį minėtas lengvasis automobilis suges ir įmonės savininkas nuspręs šio automobilio neberemontuoti, o įsigyti naują arba įmonės veikloje naudoti kitą automobilį. Vadinasi, nuo 2004 metų lapkričio mėnesio automobilio remonto išlaidos iš pajamų nebeatskaitomos. Todėl 2004 metais prie leidžiamų atskaitymų bus priskirta tik 800 Eur (80 x 10), o likusi remonto išlaidų dalis , t.y. 1.040 Eur (2880 - 80 - 960 – 800), prie leidžiamų atskaitymų nepriskiriama.

Tuo atveju, kai individualios įmonės savininkas perduoda jam ir jo sutuoktiniui jungtinės nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą kaip turtinį įnašą individualiai įmonei (toliau – IĮ) ir šį turtą įstatymų nustatyta tvarka įregistruoja IĮ vardu, IĮ savininkas surašo ir pasirašo dokumentą, kuriame nurodomas dokumento pavadinimas, IĮ savininko vardas ir pavardė, turto aprašymas ir jo kaina pinigais, dokumento surašymo data. Turto kaina tokiais atvejais nustatoma iš turto pirkimo (įsigijimo) dokumentuose, turinčiuose juridinę galią, nurodytos kainos atėmus turto nusidėvėjimo sumą už laikotarpį iki turto perdavimo naudoti vieneto veikloje. Jei turto savininkas neturi turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto kaina gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę verstis tokia veikla arba vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimų nuostatomis.

Tokio turto eksploatavimo ir remonto išlaidos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tokia pačia tvarka kaip ir pačios IĮ įsigyto ir jos veikloje naudojamo turto eksploatavimo ir remonto sąnaudos.

Tuo atveju, kai IĮ savininkas perduoda jam ir jo sutuoktiniui jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą IĮ ir jį įregistruoja įmonės vardu, tai šio turto apskaičiuotas nusidėvėjimas ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamas, nes IĮ tokiu atveju įsigydama turtą išlaidų nepatiria, be to, IĮ savininkui išlieka teisė atsiimti savo turtinį įnašą arba įnešto turtinio įnašo piniginį ekvivalentą. Atsiėmus tokį  įnašą, IĮ arba jos savininkui jokių mokestinių pasekmių neatsiranda, jeigu grąžinamo turto kaina nėra didesnė už įnašo kainą.