Tarpininkavimas kriptovaliutų rinkoje

Kriptovaliuta dažniausiai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, turinti ir kai kurių elektroninių pinigų (dar vadinamų skaitmeniniais pinigais, skaitmenine valiuta) savybių. Elektroniniai pinigai, jų leidyba yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymu. Jų nereikėtų painioti su virtualia valiuta. Virtuali valiuta, vadovaujantis 2017 m. pateikta Lietuvos banko nuomone (Lietuvos banko valdybos 2017 m. spalio 10 d. posėdžio protokolas Nr. 01-32), – tai nereglamentuoti ir nereguliuojami skaitmeniniai pinigai, kuriuos galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau šiuos pinigus į apyvartą išleidžia ir garantuoja ne centrinis bankas. Galimos įvairios virtualios valiutos formos: nuo valiutos, naudojamos internetinių kompiuterinių žaidimų aplinkoje ir socialiniuose tinkluose, iki atsiskaitymo priemonės, kurią galima naudoti ir realiame gyvenime. Be to, virtualiosios valiutos naudojamos ne tik atsiskaitymo tikslais, bet gali apimti kaupimo priemones taupymo arba investavimo tikslais, pavyzdžiui, išvestines finansines priemones, biržos prekes ar vertybinius popierius.

Vertės nustatymas. Kriptovaliutas gali išleisti bet kas. Elektroninių pinigų vertė yra lygi FIAT pinigų 1 vertei, kurią fizinis ar juridinis asmuo pervedė į elektroninių pinigų įstaigos ar kredito įstaigos sąskaitą. Tuo tarpu kriptovaliutų vertę paprastai nustato šių kriptovaliutų paklausa ir pasiūla.

FIAT pinigai – piniginės lėšos (EUR, USD ir kt.), kurias fizinis ar juridinis asmuo pervedė į el. pinigų įstaigos ar kredito įstaigos sąskaitą.

Sandorių vykdymas. Sandorių kriptovaliutomis vykdymo vystymasis ir funkcionavimas yra valdomas kriptovaliutų bendruomenės. Dėl to labai maža tikimybė, kad kriptovaliutos naudotojai sutiks su siūlymu keisti blokų grandinės (angl. Blockchain) struktūrą, nors ir yra buvę tokių atvejų (pvz., The DAO žetonų prekyba 2016 m.). Tuo tarpu sandoriai skaitmeninėmis valiutomis yra valdomi centrinės įstaigos, kuri sprendžia iškilusias problemas. Ji gali panaikinti arba įšaldyti sandorius, kurie gali būti susiję su apgaule, pinigų plovimu ar teroristų finansavimu.

Kriptovaliutų rinkoje tarpininko paslaugas tarp kriptovaliutų pirkėjų ir pardavėjų vykdanti įmonė prekybos tikslais įsigytas kriptovaliutas apskaitoje registruoja kaip atsargas, apskaitomas grynąja galimo realizavimo verte. Parduodant prekybos tikslais įsigytas kriptovaliutas jų balansinė vertė parodoma pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip pardavimo savikaina, o pardavimo kaina – kaip pardavimo pajamos.

Pavyzdžiui, tarpininkavimo paslaugas teikianti bendrovė už 6.000 Eur. superka 10 000 vnt. Ripple kriptovaliutos ir tai registruoja apskaitoje šiuo įrašu:

D 2040 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina 6 000

K 271 Sąskaitos bankuose 6 000

Kitą finansinių ataskaitų datą Ripple tikrajai vertei sumažėjus iki 0,5 Eur. tarpininko paslaugą teikianti įmonė registruoja atsargų vertės sumažėjimą:

D 63091 Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos 1.000

K 2040 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina 1.000

21 Pardavus pardavimo tikslais laikomos 8.000 Ripple kriptovaliutos vnt. už 5.800 Eur, apskaitoje registruojama:

D 6002 Įsigytų prekių ir paslaugų savikaina 4 000

K 2040 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina 4 000 Ir

D 271 Sąskaitos bankuose 5.800

K 5000 Parduotų prekių pajamos 5.800

Tarpininko paslaugas teikianti įmonė pardavimo tikslais supirktą kriptovaliutą apskaitoje registruoja kaip atsargas grynąja galimo realizavimo verte. Pardavus pardavimo tikslais supirktą kriptovaliutą registruojamos pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina.