ŠESD

Europos Parlamentas 2023 m. kovo mėnesį atnaujino ES taisykles, kuriomis nustatyta, kiek mažiausiai valstybės narės turės prisidėti prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo nuo 2021 m. iki 2030 m. Lietuva įpareigota sumažinti teršalų kiekį 21 % palyginti su 2005 m.

ŠESD apskaičiavimo metodika

Šalyje pagrindiniai duomenys reikalingi ŠESD apskaitai atlikti žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje surenkami Nacionalinės miškų inventorizacijos, vykdomos visoje Lietuvos teritorijoje, metu. Nuo 2012 m. vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita pradėta vykdyti visose žemės naudmenose. Nuolatinio stebėjimo barelių tinklas apima visą Lietuvos teritoriją, jį sudaro daugiau kaip 16 tūkstančių barelių. Pagrindinis ne miško žemėje esančių barelių įsteigimo tikslas yra sukurti žemės naudmenų pokyčių stebėjimo tinklą, kurio pagalba gauti duomenys reikalingi atliekant ŠESD apskaitą ne miško žemės naudmenose pagal Jungtinių Tautų bendrosios Klimato Konvencijos Kioto protokolo reikalavimus. Barelių steigimo vietos ir kiti duomenys yra griežtai įslaptinti, siekiant apsaugoti juos nuo galimų dirbtinių savininkų arba valdytojų veiksmų, kurie gali turėti įtakos gaunamų duomenų objektyvumui. 

Savo paliekamą CO2 pėdsaką gali apskaičiuoti kiekvienas verslas. 

Lietuvoje taršiausias transporto sektorius

2021 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų ŠESD – apie 0,5 % daugiau nei 2020 m. Daugiausia ŠESD išmetė transporto (30,3 %) ir energetikos (30,1 %) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (21,7 % ), kiek mažiau ŠESD išmesta pramonės (13,8 %) ir atliekų (4,0 %) sektoriuose.

Nors lyginant su 2020 m. ŠESD kiekis mažėjo daugelyje šalies ūkio sektorių – transporto (-0,2 %), žemės ūkio (-4,5 %), pramonės (-3,2 %), atliekų (-4,2 %), tačiau bendras Lietuvos ŠESD emisijų padidėjimas buvo nulemtas gana ženkliai padidėjusių emisijų energetikos sektoriuje (+7,7 %). Daugiausiai emisijos didėjo centralizuotos šilumos ir elektros gamyboje bei namų ūkiuose, įmonėse dėl išaugusio iškastinės kilmės kuro naudojimo. 2021 m. Lietuvoje buvo absorbuota -6,1 mln. tonų CO2e, beveik 2 % daugiau nei 2019 m., daugiausiai – miškų (-6,5 mln. tCO2e), daugiamečių pievų (-0,8 mln. tCO2e) ir nukirstuose medžio produktuose sukauptos anglies (-0,8 mln. tCO2e) dėka.

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia tikslias ŠESD ataskaitas ir prognozes Lietuvoje. 

Aplinkos ministerija skelbia, kad pagrindinės priemonės, norint sumažinti ŠESD išmetimus ir įgyvendinti išsikeltus Paryžiaus susitarimo klimato kaitos įsipareigojimus iki 2030 m., yra susijusios su lengvųjų transporto priemonių išmetamojo ŠESD kiekio mažinimu. Pavyzdžiui, itin svarbu skatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą šalies transporto sektoriuje, atsisakant senų transporto priemonių ir įsigyjant mažo galingumo, alternatyvius degalus naudojančius automobilius. Ne mažiau aktualu ir darnios judumo kultūros ugdymas, viešojo transporto plėtra, dviračių takai, elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra, elektromobiliai, geležinkelių elektrifikavimas, transporto pralaidumo didinimas ir kitos panašios priemonės.