Seimas pritarė Valstybės tarnybos pertvarkai

Seimas pritarė Valstybės tarnybos įstatymo projektui, kuriuo kuriama lanksti, efektyvi ir moderni valstybės tarnyba, stiprinama vadovų grandis, investuojama į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinama motyvacinė ir atlygio sistema, skelbia Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. 

„Šiandien jau turime sprendimus, kurie leis viešojo sektoriaus organizacijoms veikti efektyviau, o gyventojams gauti kokybiškesnes viešąsias paslaugas. Be sisteminių pokyčių valstybės tarnyboje gyvename daug metų – per ilgai. Šiandien galime pasirinkti mažiau biurokratijos, daugiau lankstumo viešajame sektoriuje. Ir mūsų kryptis yra daugiau galimybių vadovams. Pirmiausia, tai reiškia modernizuoti įstaigų valdymą ir į valstybės tarnybą pritraukti jaunų, kompetentingų žmonių. O įgalintas viešasis sektorius reiškia daugiau galimybių Lietuvai“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrei pritarė ir Seimo narys Audrius Petrošius, pasak kurio, įstatymas gal ir ne idealus, bet tai yra paskata proveržiui: „Jeigu iš tikrųjų laikomės, kad vadovai gali būti ta varomoji jėga, ir nusprendžiame į juos investuoti, tai turime atlaisvinti jiems rankas. Tos rankos šiuo teisės aktu, visu paketu, yra tam tikra prasme atlaisvinamos: yra išlaikomos valstybės tarnautojų garantijos, yra išlaikoma tam tikra apsauga, bet tuo pačiu yra sudaromos prielaidos vadovui papildomai į ateitį formuoti savo kolektyvą, su kuriuo jis sieks užsibrėžtų tikslų, kuriuos jam iškels subjektai, priimantys į darbą.“ Pokyčiai, priėmus įstatymus Politikų, valstybės pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio skaičiavimas. Šioms pareigybėms didinamas darbo užmokestis, kad atitiktų valstybės pareigybių hierarchiją, pagal priimamų sprendimų sudėtingumą ir atsakomybės lygį.

Baziniu dydžiu laikomas 2022 m. VMDU dydis – 1.785,4 Eur. Šis dydis bus svarbus tik perskaičiuojant dabartinį pareiginės algos koeficientą. Perskaičiuojant bus imama esama pareiginė alga ir dalijama iš bazinio dydžio, taip gaunant naują pareiginės algos koeficientą. Vėlesniais metais, skirtingai nei šiuo metu, bus tvirtinamas ne naujas bazinis dydis, tačiau bus deramasi dėl darbo užmokesčio fondo didėjimo. Tai reiškia, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus susitariama, kiek didinti įstaigų „mokos fondą“, o įstaigos vadovas šias lėšas skirstys pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką. Svarbu pažymėti, kad koeficiento perskaičiavimas nedarys jokios įtakos darbo užmokesčio dydžiui – pareiginė alga dėl perskaičiavimo nesumažės.

Politikams, valstybės pareigūnams ir teisėjams, taip pat Seimo, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriams darbo užmokestis indeksuosis tuo pačiu dydžiu, kokiu nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus sutarta didinti įstaigų darbo užmokesčio fondą, nes šios pareigybės turės nustatytą įstatymu fiksuotą pareiginės algos koeficientą. Konkursai į valstybės tarnybą bus decentralizuoti, tačiau siekiant užtikrinti jų skaidrumą, Viešojo valdymo agentūrai bus pavestos funkcijos dalyvauti konkursuose.

Valstybės tarnautojai, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas galės tik esamoje pozicijoje iki 65 metų, jiems negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.

Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statuso pakeitimas į dirbančius pagal darbo sutartis. Įstatyme įtvirtinta, kad valstybės tarnautoju bus laikomas asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Pastarajame įtvirtinta, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla yra laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turi atlikti ne valstybės tarnautojai.

Už Valstybės tarnybos įstatymą (projektas Nr. XIVP-2066(3) balsavo 78, prieš buvo du Seimo nariai, susilaikė 45 parlamentarai.