Sąskaitų faktūrų formatai ir komercinė paslaptis

MooreStephens.lt vadovė, auditorė Danguolė Pranckėnienė ir B1.lt vadovas Filip Borcov kalbasi apie Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (i.MAS) ir sąskaitas faktūras.

• i.MAS padarytas neatsižvelgiant į 46 asociacijų prašymus

D. Pranckėnienė: „Mes esame pasipiktinę i.MAS sistema. Pridėjo beprotiškai daug darbo. Kai VMI tarėsi dėl sistemos su mokesčių mokėtojais, susitikimuose nebuvo aptarta kiek kainuos pritaikyti apskaitos programas prie sistemos, kaip tai bus įgyvendinta. 46 asociacijos kreipėmės į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) prašydami galimybės bent susipažinti su studija kaip atrodys i.MAS. Mus patikino, kad ši studija yra slapta ir pristatė penkių skaidrių pristatymą, iš jų pirmoji pateiktis buvo apie šešėlinę ekonomiką. Ten apie prostituciją ir narkomaniją, akcizinės prekės ir vokeliai. Ir tai į ką šaudo yra apie 15 %, o prostitucija ir narkomanija sudaro 30 %.

Jau tada buvo žinoma, kad akcizinės prekės vežamos tik turint licenzijas, atlikus registraciją ir t.t., o čia vistiek sudaromas didžiausias šešėlis.

Bet mes tada neįsivaizdavome, kad verslui tai šitiek kainuos. Jeigu tuo metu būtų kas nors kvietę ieškoti sprendimų, tikrai surastume būdų kaip sistemą padaryti ekonomiškesnę. Žodžiu dabar vyksta kryžminiai patikrinimai ir prasideda visos istorijos: viena įmonė išrašė sąskaitą faktūrą, kita įmonė dar negavo paslaugų ir prasideda chaosas. Ar negeriau būtų suvienodinti sąskaitų faktūrų formatus? Viena buhalterė išrašė ir įkėlė į VMI, kita išrašė ir vėl įkėlė ir ta informacija vaikšto realiuoju laiku, galite pažymėti ar gavote paslaugas, ar ne, taip nesidubliuoja darbai.“

• Kas trukdo suvienodinti sąskaitų faktūrų formatą?

D. Pranckėnienė: „Kitas dalykas, kiek mes serveriuose vietos sutaupytume. Dabar VMI saugo du kartus dubliuojamą informaciją, tada aš dar saugau įmonės serveriuose viską. Skirtingų formatų sąskaitos reiškia, kad reikia samdyti žmones, kurie suvestų duomenis. O jeigu visos sąskaitos faktūros būtų vieno formato. Vieno mygtuko paspaudimu galima jas būtų importuoti į B1 apskaitos programą ir iš jos“.

F. Borcov: „Mes su VMI kalbėjome apie tai“.

D. Pranckėnienė: „Taip, kalbėjome, bet studijoje, kurią darė nežinoma kas, nieko nėra apie tai parašyta. O VMI su mokesčių mokėtojais labai tariasi: ar mygtukas viršuje, ar apačioje, ar jis raudonas, ar mėlynas. Bet juk ne tame esmė“.

• Turkija — sąskaitos eina per centrinį registrą

F. Borcov: „Turkija yra pirmaujanti pagal šios srities skaitmenizavimą. Kai pastarąjį kartą teko lankytis Turkijoje, klientai rodė kaip dirba. Tarkim, aš išrašau sąskaitą, išsiunčiu į centrinį registrą, kuris ją užregistruoja. Paslaugos gavėjas sąskaitą faktūrą gauna iš centrinio registro. Ir kai aš ką nors nuperku, mano gauto kvito numeris automatiškai jau užregistruojamas centriniame registre. Labai įdomu kaip daro kryžminį patikrinimą? <...> i.MAS praėjo du ar tris žingsnelius iš septynių“.

D. Pranckėnienė: „Eina jis, bet tie gabaliukai nėra išspresti iki galo.“.

F. Borcov: „Manau, kad i.SAF-T bus didelis pakeitimas, nes viską turėsi atiduoti VMI. Įdomu, kaip nekomplikuoja BDAR“.

D. Pranckėnienė: „BDAR nekomplikuoja, nes čia bus teisėtas interesas. Problema yra tai, kai tu žiūri kaip privatininkas, ir kaip į tą patį žiūri valstybininkas. Kai aš kalbu su valstybininku, jis įsivaizduoja, kad visi duomenys turi būti prieinami ir atviri kiekvienam“.

• „Sodra“ — gali skelbti bet kokią informaciją, kurią panorės

F. Borcov: „Mes klausėme „Sodros“, nes aš nenoriu, kad visi matytų kiek pas mane dirba žmonių, koks darbo užmokesčio vidurkis ir taip toliau. Gavau atsakymą, kad jie turi teisinį pagrindą skelbti, nes kažkoks „Sodros“ viršininko viršininko padėjėjas nusprendė, kad kai įmonėje dirba daugiau nei trys žmonės darbo užmokesčio virdurkis nėra konfidenciali informacija. Tiesiog jis taip nusprendė. Rytoj gali nuspręsti, kad darbuotojų vardai ir, tarkim, pavardžių pirma raidė nėra slapta informacija, galbūt darbuotojo gyvenamoji vieta nėra konfidenciali informacija...“.

D. Pranckėnienė: „Bet valstybinės institucijos gali tai nuspręsti ir jeigu yra norminiame akte, taip gali būti“.

• Ar gali valstybinės įstaigos paskelbti informaciją apie įmonės klientus

F. Borcov: „Aš gaunu sąskaitas faktūras iš viso pasaulio. Tarkim, galiu gauti iš Honkongo vieną sąskaitą ir mano duomenys guli Honkonge, bet mano pinigai gaunami į Lietuvą. Vadinasi, aš gaudamas pinigus Lietuvoje, suteikiu VMI duomenis apie visus savo klientus. Rytoj valstybinės įstaigos gali pasakyti, gal padarome tai vieša informacija? Mes gi nesakome kiek jis uždirbo iš Danguolės ar Onutės, mes tik parodome klientų sąrašą“.

D. Pranckėnienė: „Iš tiesų kai VMI daro patikrinimą ir siunčia užklausą į Lenkiją, nes tavo įmonė prekiauja su Lenkija. Ir rašo aktą, kuris nusiunčiamas į Lenkiją, ir ten būna surašyta iš ko tu perki, kokiomis kainomis perki, kam parduodi, kam anie parduoda, tai nėra komercinė paslaptis“

• Kas yra komercinė paslaptis (LR CK 1.116 str)?

F. Borcov: „Komercinė paslaptis yra informacija, kurios negalima gauti viešai, ir kuri yra svarbi tiek, kad kitos įmonės dėl jos neturėjimo negauna pajamų, arba tavo įmonė, jos neturėdama, negautų pajamų“.

D. Pranckėnienė: „Dėl darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio, tai nepriimk darbuotojų, kurie dirbtų nepilną darbo dieną ir vidurkis kils. Įsivaizduok, pas mus dirbo studentas, bet jam buvo sesija ir vieną mėnesį buvo taip, kad jis dirbo tik savaitę per mėnesį. Mes už savaitę ir sumokėjome, tuomet gavau iš „Sodros“ grąsinantį raštą, kodėl tiek mažai mokame. Aš atrašiau, juk matote, kad žmogus yra studentas, kiek dirbo, tiek buvo sumokėta. Jūs galite primokėti. Aš jau siūliau, kad teikiant milijoną nereikalingų duomenų, pateikti ir reikalingų, tarkim, kiek dienų ar valandų žmogus dirba. Jie griežtai atsisakė, tų duomenų jiems nereikia“.

Ačiū už pokalbį!