Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai – tai yra išlaidos patirtos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Šios išlaidoms gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tokiais atvejais:

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai: 

1. Reklamos išlaidos skirtos informacijai, susijusiai su nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdoma individualia veikla ir skatinančia įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams. Negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jei išlaidos yra skirtos kontroliuojamuosius vienetus ir susijusius asmenis informuoti, arba susijusios su informacijos apie individualią veiklą skleidimu, kai atitinkamos veiklos reklamą draudžia įstatymas.

2. Priskiriami leidžiamiems atskaitymams, bet ne didesni kaip 0,2 % individualios veiklos pajamų, jei stojamieji įnašai, narių mokesčiai mokami įmonėms, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir / arba dalininkams, ir / arba nariams. Stojamieji narių įnašai ir narių mokesčiai leidžiamiems atskaitymams priskiriami neatsižvelgiant į nustatytą apribojimą (0,2 %), jei mokami savivaldos organizacijoms, kuriose narystė pagal atitinkamą veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra privaloma.

3. Gyventojo ar jo samdomo darbuotojo nakvynės, kelionės, registravimo dalyvauti konferencijoje, simpoziume, parodoje ar kitokiame renginyje, susijusiame su gyventojo veikla, išlaidos ir dienpinigių išlaidos, jeigu gyventojas savo ar samdomo darbuotojo išvykimą iš nuolatinės veiklos vykdymo vietos yra įforminęs atitinkamu aktu, kuriame nurodytas išvykimo tikslas, vieta, trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir gyventojo numatomų apmokėti išlaidų rūšys. Jeigu išvykimas susijęs ir su asmeniniais gyventojo ar jo samdomo darbuotojo tikslais, akte turi būti nurodyta ir pagrįsta, kuri dalis su išvykimu susijusių išlaidų priskirtina individualiai veiklai, ir tik ši išlaidų dalis gali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams.

4. Dienpinigių išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintomis Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėmis. Mokamų palūkanų dalis, neviršijanti tokios paskolos rinkos kainos, gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams. Palūkanos, mokamos už paskolą, paimtą kito nei gyvenamosios paskirties statinio statybai, kaupiamos ir individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos kaip to turto įsigijimo išlaidų dalis, jei, užbaigus statybos darbus, šis turtas naudojamas individualioje veikloje ir turtas, nurodytas mokesčių administratoriui pateiktoje FR0457 formoje. Nutraukus individualią veiklą ar nustojus minėtą statinį naudoti veikloje, neatskaityta palūkanų dalis iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų neatskaitoma.

5. Faktiškai patirti natūralios netekties nuostoliai, neviršijantys 1 % gyventojo mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų. Taip pat šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolių suma, neviršijanti 3 % individualios veiklos pajamų. Ne daugiau kaip 50 % patirtų reprezentacinių išlaidų, kurios negali viršyti 2 % gyventojo individualios veiklos pajamų. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos išlaidos, nustatytos PMĮ 22 str. 5 dalyje (medžioklės, žvejybos, golfo, plaukiojimo jachtomis, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos).

Skolos laikomos beviltiškomis, jeigu:

• gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į pajamas, o jeigu pajamos pripažįstamos pagal pinigų apskaitos principą – praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų atsiradimo momento užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose, arba
• skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu, arba
• skolininkas yra likviduotas, arba
• skolininkas yra bankrutavęs.

Mokesčio mokėtojas turi įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, bet ir savo pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Skolos nelaikomos beviltiškomis, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys. Tiesa yra ir daugiau reikalavimų įrodyti skolos beviltiškumą, kaip pavyzdžiui, skolos neįmanoma susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į pajamas (nuo skolų atsiradimo momento užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose). Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos išieškojimo, skolų grąžinimo suderinimo raštai, susitikimų su skolininku protokolai.