Registruojant intelektinę nuosavybę koją pakišti gali net menkiausios klaidos

Kasmet Lietuvoje pateikiama apie 3.000 paraiškų dėl įvairios intelektinės nuosavybės apsaugos, iš jų daugiau kaip 2.000 – dėl prekių ženklų registravimo, iki 100 – išradimų patentavimo, apie 40 paraiškų – dėl dizainų registravimo. Ekspertai pastebi, kad pateikiant paraiškas padarytos klaidos ištęsia procesą, o kartais net kyla ginčai su kitais intelektinės nuosavybės savininkais, skelbia Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras. 

„Bene dažniausiai intelektinę nuosavybę norinčių apsaugoti asmenų daromos klaidos yra tai, kad jie neskiria laiko išsamiai analizuoti situaciją, netinkamai nurodo prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas, neišsamiai ar netiksliai užpildo dokumentus. Dažnai šias klaidas lemia skubėjimas ar pareiškėjų nežinojimas apie nemokamų konsultacijų su VPB specialistais galimybes. Be abejo, klaidas ištaisyti galima, tačiau jos gali tapti šaukštu deguto, nes ištęsia intelektinės nuosavybės apsaugos procesą, gali lemti konfliktus su jau registruotų prekių ženklų ar išradimų savininkais, o kartais dalis intelektinės nuosavybės gali ir likti neapsaugota“, – sako Valstybinio patentų biuro (VPB) Paraiškų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja Deimantė Ivinskienė.

Netikslūs dokumentai

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, teikiant paraiškas dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, yra neįsigilinimas į situaciją. D. Ivinskienė pataria prieš pradedant registraciją atlikti paiešką ir įsitikinti, ar teisė į norimą registruoti žymenį nepriklauso kitiems asmenims ir taip išvengti tikėtinų konfliktų su jais.

Paduodant prekių ženklo paraišką taip pat svarbu gerai apgalvoti, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti jis bus naudojamas, nes paraiškoje būtina nurodyti konkrečias prekes ar paslaugas. To nepadarius, paraiška laikoma nepaduota – jai nesuteikiama padavimo data.

„Dažnai klystama klasifikuojant prekes ar paslaugas. Neteisingai jas suklasifikavus, ilgėja registravimo procedūra. Svarbu žinoti ir tai, kad per plati arba per siaura klasifikacija neužtikrins visiškos prekių ženklų apsaugos – nenaudojant ženklo visoms prekėms ar paslaugoms, dėl kurių pateikta paraiška, tokį ženklą lengviau užginčyti. Teisingai parinkta klasifikacija padeda operatyviai nustatyti prašomos apsaugos apimtį, be to, ginčo atveju efektyviai palyginti ne tik ženklus, bet ir prekių ar paslaugų sąrašus“, – aiškina ji.

Intelektinės nuosavybės registracijos procesą gali užvilkinti ir neišsamūs arba netikslūs dokumentai, nes dėl šios priežasties jie gali būti atmesti. Todėl visos reikalaujamos prašymų formos, patvirtinamieji dokumentai turi būti pateikti teisingai ir laiku, o mokesčiai – sumokėti.

Saugoma nuo sukūrimo arba registracijos momento

Pasak D. Ivinskienės, vis dar tenka susidurti su nuomone, kad intelektinės nuosavybės apsauga įsigalioja vos ją sukūrus, tačiau tai galioja ne visoms intelektinės nuosavybės formoms.

„Kai sukuriamas autorių teisų apsaugos objektas, pavyzdžiui literatūros kūrinys, fotografija, skulptūra ar paveikslas, jis tikrai tampa saugomas nuo sukūrimo momento, be jokios registracijos. Tokiu atveju nebent rekomenduojama užfiksuoti autorių teisių ar gretutinių teisių objektą pasirinktu būdu tam tikroje laikmenoje, kad matytųsi šio objekto sukūrimo data. Tai praverstų, jei ateityje kiltų ginčas dėl pirmumo teisės į šio objekto sukūrimą. Be to, apie autorių teisių objekto (interneto puslapio turinio, nuotraukų, tekstų socialinėje medijoje ar kito) savininko teises rekomenduojama informuoti visuomenę objektą pažymint autorių teisių simboliu Ⓒ. Jeigu tai gretutinių teisių objektas, pavyzdžiui, filmas ar muzikos kūrinys, rekomenduojama objektą pažymėti gretutinių teisių simboliu ℗“, – sako pašnekovė.

Tuo metu sukurti pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip išradimai, prekių ženklai, dizainai, tampa saugomi tik nuo registracijos momento, todėl labai svarbu tinkamai ir laiku pasirūpinti jų registracija. VPB atstovė primena, kad atsižvelgiant į pasirinktą verslo modelį ir rinkas, šiuos pramoninės nuosavybės objektus galima registruoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„2023 m. duomenimis, net 96 % paraiškų ir kitų prašymų VPB buvo pateikta elektroniniu būdu. Kitąmet šis procentas turėtų dar augti, nes asmenį atstovaujantis patentinis patikėtinis, advokatas arba advokato padėjėjas paduoti paraiškas, prašymus ir atlikti kitus veiksmus turi tik elektroniniu būdu per sistemą, išskyrus atvejus, kai dėl sistemos sutrikimų ar kitų objektyvių aplinkybių naudojimasis to padaryti neįmanoma. Nesant tokių aplinkybių, ne per sistemą nurodytų asmenų pateiktos paraiškos ir prašymai gali būti nepriimami“, – pabrėžia VPB atstovė.

Intelektinė nuosavybė gali būti apsaugota ir komercinių paslapčių pagrindu. Tokiu atveju rekomenduojama sutartyse su partneriais, darbuotojais ir kitais asmenimis, kuriems ši informacija bus atskleista, numatyti konfidencialumo sąlygas, kurios teisiškai įpareigotų neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims.

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro informacija