PVM atskaita mišrios veiklos atvejais

Kai PVM mokėtojas vykdo ne tik ekonominę PVM apmokestinamą veiklą, bet ir kitokią veiklą, pirmiausia visas pirkimo (importo) PVM skirstomas tiesiogiai, kiek tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis, t. y.: prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, pirkimo (importo) PVM atskaitomas 100% ir šios visos PVM sumos turi būti įrašomos į PVM deklaracijos 35 laukelį. Tai gali būti iš kitų PVM mokėtojų įsigytų prekių, skirtų parduoti su PVM, pirkimo (importo) PVM sumos, tokių prekių transportavimo paslaugų PVM sumos ir kitų pagal apskaitos duomenis tiesiogiai tenkančių PVM apmokestinamai veiklai prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos; prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) kitai, negu PVM apmokestinamai veiklai, pirkimo (importo) PVM neatskaitomas ir šios neatskaitomos PVM sumos turi būti įrašomos tik į PVM deklaracijos 25 laukelį, o į 35 laukelį visai netraukiamos; prekių (paslaugų), kurių pirkimo (importo) PVM pagal PVMĮ 62 str. nuostatas visais atvejais negali būti atskaitomas, neatsižvelgiant į tai, kokią veiklą vykdo PVM mokėtojas, pirkimo (importo) PVM sumos įrašomos tik į PVM deklaracijos 25, 26 ar 27 laukelį, kaip pirkimo (importo) PVM; tų įsigytų prekių (paslaugų), kurių PVM mokėtojas pagal apskaitos duomenis negali tiesiogiai priskirti nei PVM apmokestinamai, nei kitai veiklai, pirkimo (importo) PVM šioms dviem veiklos grupėms paskirstomas proporcingai pagal tam tikrą PVMĮ 60 str. nurodytą kriterijų.

Dažniausiai proporcingai skirstomos PVM mokėtojo, vykdančio mišrią veiklą, įsigytų prekių, skirtų PVM mokėtojo savo reikmėms, tokių kaip kanceliarinių prekių, paslaugų, susijusių su pastatų eksploatavimu, komunalinių paslaugų, transporto paslaugų, mišriai veiklai naudojamo ilgalaikio turto ir kitų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas turi proporcingai paskirstyti įsigytų prekių ir paslaugų (tiesiogiai nepriskirtinų nei PVM apmokestinamai, nei kitai veiklai) pirkimo (importo) PVM sumas, tai „pajamų“ kriterijus. Taikydamas šį kriterijų mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas atskaitomą PVM dalį procentais apskaičiuoja pagal formulę: per kalendorinius metus gautos (gautinos) pajamos iš vykdomos PVM apmokestinamos veiklos padalijamos iš pajamų iš bet kokio prekių tiekimo (paslaugų teikimo) per tą patį laikotarpį ir padauginama iš 100%. Pagal šį apskaičiuotą PVM atskaitos procentą mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje turi būti apskaičiuojama, kokią dalį kiekvieną kalendorinių metų mokestinį laikotarpį mišriai veiklai įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą. „Pajamų iš bet kokios veiklos“ sąvoka neturi būti siejama su PMĮ vartojama pajamų sąvoka. PVM mokėtojo pajamų iš bet kokios veiklos sąvoka apima gautą ar gautiną atlygį iš bet kokio prekių tiekimo (paslaugų teikimo) ir kitas pajamas iš veiklos, pvz., nario mokestį, gaunamas palūkanas, ir kitokios veiklos pajamas. Pajamų iš bet kokios veiklos sąvoka neapima PVM mokėtojo gautų dividendų ar kitų pajamų iš akcijų (dalių, pajų), taip pat kitų vertybinių popierių turėjimo, gaunamų pajamų iš banko indėlio, banko sąskaitos ar banko kortelės turėjimo, gautos pagautės, pardavėjo gautų kompensacijų, skirtų atliekant mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu patirtoms išlaidoms padengti, ir kitų panašių gautų (gautinų) sumų, kurios nėra pajamos iš veiklos. Susiję dokumentai Išsamesnę informaciją dėl PVM atskaitos mišrios veiklos atveju galima rasti leidinyje „PVM atskaita“, IV skyriuje.

Kai PVM mokėtojas, savo mišriai veiklai vykdyti naudoja ilgalaikį materialųjį turtą, o PVMĮ 60 str. 1 dalyje nurodytas pirkimo (importo) PVM paskirstymo „pajamų“ kriterijus neatspindi realaus šio turto panaudojimo, t. y. pagal realų šio turto panaudojimo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti dalį jam priklausytų žymiai didesnė pirkimo (importo) PVM atskaita, jis gali kreiptis į mokesčių administratorių ir prašyti suteikti jam teisę taikyti kitokį pirkimo (importo) PVM paskirstymo kriterijų. Dažniausiai pasitaikantys atvejai galėtų būti susiję su nekilnojamojo turto nuoma, kuri pagal PVMĮ nuostatas PVM neapmokestinama, naudoto nekilnojamojo turto pardavimu, atskirų įrengimų, naudojamų tiek PVM apmokestinamai, tiek PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti, naudojimu ir pan. PVM mokėtojas turi mokesčių administratoriui pateikti prašymą ir jame nurodyti, kokį PVM atskaitos apskaičiavimo kriterijų jis norėtų taikyti konkrečiam ilgalaikio materialiojo turto vienetui ir kodėl. Kartu su prašymu turi pateikti savo siūlomo PVM atskaitos procento apskaičiavimą.

Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą bei apskaičiavimus ir įsitikinęs, kad PVM mokėtojo prašomas PVM atskaitos apskaičiavimo kriterijus yra jam palankesnis, teisingiau atspindi realų ilgalaikio turto panaudojimą mišrioje veikloje, bei įsitikinęs, kad prašomo paskirstymo kriterijaus taikymas netrukdys PVM atskaitos pagrįstumo ir jos tikslinimo kontrolės, suteikia teisę taikyti PVM mokėtojo prašomą (ar jau pritaikytą) paskirstymo kriterijų. Jeigu PVM mokėtojui buvo suteikta teisė mišriai veiklai naudojamo konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo (importo) PVM atskaitą daryti pagal PVM atskaitos procentą, nustatytą pagal kitą kriterijų, negu PVMĮ 60 str. 1 dalyje nurodytas „pajamų“ kriterijus, tai jis pagal tą patį kriterijų turi paskirstyti ir prekių (paslaugų), skirtų minėtam ilgalaikio turto vienetui, pirkimo (importo) PVM sumas.