PVM apskaičiavimo momentas tiekiant žemės ūkio produkciją

Teisę pasirinkti taikyti specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką turi PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas PVMĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 9 dalį PVM sąskaitas faktūras už Lietuvos Respublikoje registruotų PVM mokėtojų tiekiamą žemės ūkio produkciją visais atvejais išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas.

PVM mokėtojui, pasirinkusiam specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką, prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas už ją sumoka atlygį (šį mokėjimą pirkėjas turi įforminti apskaitos dokumentu, žiūr. PVMĮ 81 str. komentarą).

Pavyzdys: žemės ūkio bendrovė, pasirinkusi specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką, š. m.  sausio mėnesį patiekė grūdus perdirbimo įmonei, kuri š. m. sausio 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Įmonė už grūdus žemės ūkio bendrovei sumokėjo š. m. vasario 25 d. sumokėtam atlygiui išrašė apskaitos dokumentą, kuriame nurodė atlygio sumą (be PVM) ir PVM sumą. Šiuo atveju žemės ūkio bendrovės  patiektų grūdų apmokestinimo momentas bus sumokėjimo už grūdus data – š. m. vasario 25 d.

Jeigu atlygis už patiektą žemės ūkio produkciją mokamas dalimis, tai tokiu atveju PVM mokėtojui, pasirinkusiam specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką, patiektos žemės ūkio produkcijos apmokestinimo PVM momentas bus data, kai ūkio subjektai, perdirbantys žemės  ūkio produkciją, sumokės atlygio dalį.

Pavyzdys: žemės ūkio bendrovė, pasirinkusi specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką, š. m. sausio mėnesį patiekė cukrinius runkelius cukraus fabrikui, kuris š. m. sausio 10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir joje nurodė bendrą apmokestinamosios vertės sumą bei nuo jos apskaičiuoto pardavimo PVM sumą, tarkim, 12.100 eurų. Dalį atlygio – 7.260 eurų - už patiektus cukrinius runkelius cukraus fabrikas bendrovei sumokėjo š. m. sausio 10 d., likusią dalį – 48.40 eurų – š. m. kovo 20 d. ir šioms sumoms atitinkamai sausio 10 d. ir kovo 20 d. išrašė apskaitos dokumentus, kuriuose nurodė atlygio sumą (be PVM), atitinkamai 6.000 eurų bei 4.000 eurų ir atitinkamai PVM – 1.260 eurų ir 840 eurų. Šiuo atveju žemės ūkio bendrovės patiektų grūdų apmokestinimo momentas bus data, kai cukraus fabrikas sumokės dalį atlygio už cukrinius runkelius, atitinkamai – sausio 10 d. (atlygis be PVM – 6.000 eurų ir PVM – 1.260 eurų ) ir kovo 20 d. (atlygis be PVM – 4.000 Eur. ir 840 Eur. PVM).

Kai į tiekiamos žemės ūkio produkcijos apmokestinamąją vertę papildomai įtraukiamos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytos subsidijos ar dotacijos, tai tokiu atveju pirkėjas moka ne vien PVM, apskaičiuotą nuo savo mokamos kainos dalies, bet ir PVM, apskaičiuotą nuo subsidijos ar dotacijos sumos. Šiuo atveju subsidijos ar dotacijos  gavimo diena ir pirkėjo mokėtino PVM nuo šios subsidijos (dotacijos) sumos mokėjimo diena gali ir nesutapti. Tokiu atveju apmokestinimo momentas pardavimo PVM, apskaičiuoto nuo subsidijų (dotacijų) sumos, atžvilgiu atsiranda, kai pirkėjas šį  nuo subsidijų (dotacijų) apskaičiuotą PVM sumoka žemės ūkio produkcijos tiekėjui, pasirinkusiam specialią apmokestinimo momento  nustatymo tvarką.

Pavyzdys: ūkininkas, pasirinkęs specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką, š. m.  rugpjūčio mėnesį perdirbimo įmonei patiekė 1000 tonų grūdų. Už ūkininko patiektus grūdus gautas atlygis (be PVM) sudarys: perdirbimo įmonės mokamas atlygis be PVM – 60 Eur./t ir valstybės mokama subsidija – 15 Eur./t. Šiuo atveju bendra apmokestinamoji vertė yra 75 eurai/t, PVM – 15,75 eurai/t. Už patiektą produkciją perdirbimo įmonė ūkininkui turi sumokėti 90.750 Eur. (75.000 Eur. – atlygis be PVM, 15.750 Eur. – pardavimo PVM, apskaičiuotas nuo visos apmokestinamosios vertės (įskaitant subsidiją).

Tarkime, kad perdirbimo įmonė ūkininkui už patiektą produkciją š. m. rugsėjo ir spalio mėnesiais sumoka po 36.300 Eur. (t. y. sumoka vien savo mokėtiną atlygio (be PVM) dalį po 30.000 Eur. ir nuo jo apskaičiuotą pardavimo PVM – po 6.300 Eur.). Gruodį perdirbimo įmonė ūkininkui sumoka dar likusią nuo subsidijos apskaičiuotą pardavimo PVM –3.150 Eur. (1.000x15x21:100).

Tokiu atveju ūkininkas rugsėjo ir spalio mėnesių PVM deklaracijose turi deklaruoti atitinkami po 6.300 Eur. pardavimo PVM, apskaičiuotą nuo perdirbimo įmonės mokamo atlygio (be PVM), gruodžio PVM deklaracijoje ūkininkas deklaruoja iš perdirbimo įmonės gautą sumą 3.150 Eur.), atitinkančią apskaičiuotą pardavimo PVM, apskaičiuotą nuo subsidijos sumos. Šią sumą ūkininkas turi deklaruoti neatsižvelgiant į tai, ar gauta pati subsidija ar ne.

Gali būti, kad per tą patį mėnesį bus mokama tiek pirkėjo mokėtino atlygio dalis, tiek pardavimo PVM, apskaičiuota nuo subsidijos sumos arba visa mokėtina suma bus mokama vienu metu. Todėl labai svarbu dokumentuose nurodyti, ar mokamas pirkėjo mokėtinas atlygis, ar pardavimo PVM suma, apskaičiuota nuo subsidijos sumos, ar ir viena ir kita.

PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas PVMĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas PVM sąskaita faktūra, pasirinkimą taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką privalo deklaruoti vietos mokesčių administratoriui. 

PVM mokėtojas, pasirinkęs specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką, turi teisę šios tvarkos atsisakyti, bet ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka pradėta taikyti, pradžios. Tokiu atveju PVM mokėtojas PVM už žemės ūkio produkciją, kuri buvo patiekta tuo metu, kai PVM mokėtojas taikė specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką, bet dėl to, kad nebuvo gautas atlygis už patiektą produkciją, mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuoja pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka.