Psichologinis teroras darbe. Kaip jo išvengti savo organizacijoje

Mobingas – grupės psichologinis teroras pavienių bendradarbių atžvilgiu (psichologas H. Leymannas). Panašios sąvokos: bullying, harassment (angl.), diedovščina (rus.). Galima pridėti, kad mobingas arba grupinis engimas – tai tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis elgesys darbo grupėse, patyčių atmaina, psichologinis teroras, kurio tikslas – pažeminti grupės narį, sumažinti jo vertę, atskirti jį nuo grupės.

Modernios visuomenės bruožai: spartus gyvenimo tempas, didėjantys darbo krūviai, konkurencinė aplinka tuo pat metu skatina mobingą ir jį riboja.

Priešinga tendencija: vadinamoji „laimės ekonomika“, darbuotojus ginantys teisės aktai apsunkinantys nepageidaujamo žmogaus atleidimo procedūras.

Visuomenės būklę lemia fizinis (gamtos ištekliai, gamybos priemonės), finansinis (pinigai) ir socialinis (žmogiškieji ištekliai) kapitalai.

Šitų kapitalų reikšmė laikui bėgant keičiasi, todėl mobingas atsirado problema. Anksčiau didesnę reikšmę turėjo fizinis ir finansinis kapitalai, nes žmogus buvo tiesiog įrankis. Nuo XXI a. postindustrinėje epochoje padidėjo socialinio kapitalo svarba. Tuomet tampa labai svarbus kiekvienas žmogus, nes jo produktyvumas tampa kur kas reikšmingesnis. Dėl to atsiranda kur kas didesnis dėmesys ir problemoms.

Bendros nacionalinės laimės indeksas rodo, kad postindustrinėse visuomenėse žmonės mažiau rūpinasi egzistencinių grėsmių (bado, būsto, saugumo) įveikimu, o labiau savigarbos, saviraiškos vertybėmis. Labiau vertinama laisvė negu apribojimai, individualumas labiau negu prisitaikymas ir pan. Išvada: mobingas kliudo produktyviai dirbti.

Tyrimai rodo, jog mobingo daugiausiai yra švietimo, medicinos ir socialinio darbo srityse. Ten gali būti apie 10 % (1 iš 10 darbuotojų patiria mobingą).

Taip pat darbovietėse, kurios įrengtos biuruose, mobingo tikimybė yra didesnė.

Autorius profesorius Gediminas Navaitis