Praktinės elektromobilių įkrovimo stotelių naudojimo situacijos

Įmonių praktikoje dažnai kyla neaiškumai dėl pelno mokesčio skaičiavimo situacijose, kada elektromobilių įkrovimo stotelės pastatomos prie darbuotojų namų. Tokiu atveju, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalimi bei 11 str. 4 dalimi įmonei pagal sudarytą su elektros energijos tiekėju sutartį tiesiogiai apmokėjus tiekėjui elektromobilio įkrovimo stotelės, priklausančios įmonei ir esančios prie darbuotojo namų, įrengimo išlaidas, šios išlaidos pagal pelno mokesčio skaičiavimo principus galės būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu jos bus pagrįstos elektros energijos įsigijimą pagrindžiančiais dokumentais (t. y. įmonės vardu išrašyta sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra) ir laisvos formos dokumentais (pvz., elektros nurašymo aktu, buhalterine pažyma ar kt.), turinčiais visus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Svarbu, kad pagal šiuos duomenis būtų galima nustatyti, kad elektros energija sunaudota įmonės reikmėms (ar darbuotojo naudai natūra gauti), bei neviršija patvirtinto elektros energijos sunaudojimo norminio kiekio.Gali būti situacija, kai elektromobilis nemokamai pakraunamas tam tikrose elektros įkrovimo stotelėse, nepatiriant elektros energijos įsigijimo išlaidų. Tokiu atveju elektros energijos įsigijimo kaina lygi nuliui. Čia svarbi pelno mokesčio skaičiavimo taisyklė, numatyta Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalyje, kad leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik faktiškai patirtos išlaidos.

Jeigu darbuotojas naudotų įmonei priklausantį elektromobilį ir asmeniniais tikslais, o gyventojo natūra gauta nauda, vadovaujantis Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo (žiūrėti aktualią redakciją), patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-19 įsakymu Nr.1K-162, 5 punktu,  būtų įvertinta 0,75 % to elektromobilio tikrosios rinkos kainos, tai visos įmonės patirtos to elektromobilio eksploatavimo išlaidos, įskaitant elektros energijos įsigijimo išlaidas, galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalį.

Dar kitas svarbus atvejis, atskleidžiant apmokestinimą pelno mokesčiu yra dėl įkrovimo stotelių priežiūros, remonto ir t. t. – ar skaičiuojant pelno mokestį, tokios išlaidos leidžiami atskaitymai?

Kai atliekamas įmonei priklausančio ilgalaikio turto (įkrovimo stotelės) remontas, įmonė, atsižvelgdama į remonto tikslą, pasiektą galutinį rezultatą, sprendžia, ar atliktas remontas būtinas įmonės veiklos vykdymui, ar jis pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ar pagerina jo naudingąsias savybes. Jeigu atlikti elektromobilio įkrovimo stotelės remonto darbai nepailgina jos naudingo tarnavimo laiko arba nepagerina naudingųjų savybių, tai tokio remonto išlaidos, pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tą mokestinį laikotarpį, kurį jos faktiškai patirtos. Tačiau, jeigu atlikti remonto darbai pailgina įmonės veikloje naudojamos minėtos stotelės naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jos naudingąsias savybes, patirtų remonto darbų išlaidų verte (po darbų užbaigimo) didinama suremontuotos įkrovimo stotelės įsigijimo kaina ir pagal Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio nuostatas nudėvima dalimis per Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje šiai turto grupei nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį. Toks aiškinimas grindžiamas Pelno mokesčio įstatymo 20 str. 1 ir 2 dalimis.

Sprendžiant, ar elektromobilio įkrovimo stotelės remonto, demontavimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymas, vertinama ne jos įrengimo vieta, o jos naudojimo tikslai, ir tai, ar toks turto naudojimas siejamas su įmonės ekonomine nauda kaip tai numato Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalis.