Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitai, bilietai

Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitai naudojami klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Taip pat kvitai gali būti naudojami, priimant išankstines (avansines) įmokas bei sumokant nario mokestį ar įnašą. Pinigų priėmimo ir / ar išmokėjimo kvitai parengiami ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai gali būti elektroniniai arba popieriniai.

Elektroninis kvitas – tai Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme (toliau – FAĮ) nustatytus reikalavimus atitinkantis elektroninis apskaitos dokumentas, suprantamas kaip apskaitos dokumentas, parengtas, perduotas ir gautas tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę jį apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu. Elektroninis kvitas, atitinkantis FAĮ nustatytus reikalavimus, gali būti teikiamas, kai yra išankstinis pinigus sumokėjusio ar prekę pristačiusio (paslaugą suteikusio) asmens sutikimas gauti elektroninį kvitą.

Popierinis kvitas užpildomas dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas popierinio kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, kvitą išrašiusiam asmeniui, o kitas atiduodamas pinigus sumokėjusiam ar prekę pristačiusiam (paslaugą suteikusiam) asmeniui.

Pinigų priėmimo ir / ar išmokėjimo kvite turi būti nurodyta: dokumento pavadinimas; ūkio subjekto, išrašiusio (parengusio) kvitą, pavadinimas; ūkio subjekto, išrašiusio (parengusio) kvitą, kodas; kvito parengimo data; parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina. Šie duomenys nenurodomi, kai prekių (paslaugų) pardavėjas pardavimo operaciją įformina sąskaita faktūra, PVM sąskaita faktūra, draudimo liudijimu (polisu) arba kitu teisės aktuose nurodytu apskaitos dokumentu, kuriame yra šie duomenys.

Tokiu atveju kvito eilutėje „Sumokėti už“ („Išmokėti už“) rašomas žodis „Sumokėta“, nurodomas pardavimo dokumento pavadinimas, serija ir numeris; sumokėta (išmokėta) suma eurais žodžiu bei centai skaičiais ir visa suma skaičiais; kvitą parengusio prekių (paslaugų) pardavėjo (supirkėjo) pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė; pirkėjo parašas, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (šie duomenys nurodomi pirkėjo pageidavimu). 

Visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Kvito serija ir numeris turi būti formuojami: numeris sudaromas didėjančia seka; numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma(-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų; ūkio subjektai privalo užtikrinti kvito numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtinguose kvituose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).

Vadovas paskiria už kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą atsakingą asmenį. Jeigu individualioje įmonėje atsakingas asmuo nepaskirtas, juo laikomas įmonės vadovas. Taip pat pats nustato kvitų naudojimo vidaus kontrolės priemones bei užtikrina jų taikymą. Jeigu ūkio subjekte naudojami kvitai (įsigyjami iš spaustuvės ar dokumentų blankais prekiaujančio subjekto arba paties subjekto pasigaminami) išduodami atskaitingiems asmenims, tai ūkio subjekto vadovas nustato tokių kvitų įsigijimo, išdavimo atskaitingiems asmenims ir jų sunaudojimo bei grąžinimo tvarką, taip pat šių naudojamų kvitų blankų kontrolės priemones, užtikrinančias šių blankų kiekinę apskaitos kontrolę.

Taisyti įrašus kvite draudžiama. Jeigu kvite yra padaroma klaida, parengiamas naujas kvitas. Kvitas, kuriame padaryta klaida, laikomas negaliojančiu ir saugomas kartu su kitais kvitais ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu.

Bilietų naudojimo ir apskaitos tvarka reglamentuojama VMI viršininko įsakyme „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Bilietas, atitinkantis šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus, yra grynųjų pinigų priėmimo dokumentas, kuris po jo pardavimo suteikia jį įsigijusiam asmeniui teisę pasinaudoti biliete nurodyta paslauga ir įrodo paslaugos pardavimo ūkinės operacijos įvykdymą. Šių taisyklių reikalavimai netaikomi šių bilietų naudojimui ir apskaitai:

1. keleivinio transporto bilietų;
2. loterijos bilietų;
3. bilietų, kurių pardavimas fiksuojamas kasos aparatu ir išduodamas kasos aparato kvitas;
4. bilietų, kurie parduodami naudojant tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalus (kai per šiuos terminalus parduodami loterijos bilietai ir tokie terminalai telekomunikacijų ryšių tinklais yra sujungti su centriniu kompiuteriu, užtikrinančiu centralizuotą loterijos bilietų pardavimo ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą).