Pelno mokesčio prievolės įmonei sudarius komiso sutartį dėl išvestinių finansinių priemonių

Vykdydamos veiklą įmonės sudaro įvairias tarpininkavimo (komiso) sutartis.Pavyzdžiui, įmonė teikianti įvairias konsultacines paslaugas, siūlanti įvairius išvestinius finansinius instrumentus stambiems investuotojams, sudarė komiso sutartį su tarpininku, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią tarpininkavimo paslaugų, susijusių su investavimu, veiklą. Sutartyje numatyta, kad tarpininkas (nuolatinis Lietuvos gyventojas) sudarys atitinkamus investavimo sandorius įmonės rizika bei įmonės naudai.

Tarpininkas minėtus sandorius sudaro savo vardu, tokiu būdu iš esmės apdrausdamas įmonę nuo galimų investavimo sprendimų rizikų. Be to, pagal komiso sutartį įmonė suteikia visą būtiną informaciją tarpininkui, kad jis laiku, tinkamu terminu ir visomis atitinkamomis sąlygomis įgyvendintų investavimo sprendimus, pavyzdžiui, ateities sandorius.Įmonė tarpininkui (fiziniam asmeniui) moka atlygį. Mokesčių apskaičiavimo tikslais laikoma, kad įmonė savo lėšomis ir savo naudai, prisiimdama visą riziką, sudaro atitinkamą investicinį finansinį sandorį (turintį apsidraudimo elementą) per tarpininką – gyventoją, vykdantį individualią veiklą. Vadinasi, individualią veiklą vykdančiam gyventojui sumokėtas atlygis už tarpininkavimą, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, priskiriamas įmonės leidžiamiems atskaitymams.

Svarbu tai, kad skaičiuojant pelno mokestį, išvestinės finansinės priemonės, skirtos rizikai drausti, realizavimo (įvykdymo) rezultatas priskiriamas įprastinėms vieneto apmokestinamosioms pajamoms ar leidžiamiems atskaitymams. Atsižvelgiant į įmonės per tarpininką sudaromų išvestinių finansinių priemonių sandorių ekonominius tikslus, t. y., kad apsidraudimo sandoris vykdomas įmonės lėšomis, rizika ir įmonės naudai, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais toks įmonės išvestinių finansinių priemonių (ateities sandorių), naudojamų atitinkamam investavimo apsidraudimui, realizavimo (įvykdymo) rezultatas – pelnas priskiriamas įmonės apmokestinamosioms pajamoms, nuostolis – įmonės įprastinės veiklos leidžiamiems atskaitymams.

Be to, gali būti patirti įmonės mokestiniai nuostoliai dėl išvestinių finansinių priemonių realizavimo, kuomet įvykdomi iš išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai. Tokie mokestiniai nuostoliai, apskaičiuojant įmonės apmokestinamąjį pelną, priskiriami to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai susidarė, įmonės įprastinės veiklos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Tokių nuostolių atskaitymo tvarką išsamiai reglamentuoja Pelno mokesčio įstatymo 30 str. 2 dalis.Pabaigai papildomai paminėtini civilinės teisės aspektai.

Pagal komiso sutartį, komisionieriaus (tarpininko) sudarytą su trečiuoju asmeniu, teises ir pareigas įgyja komisionierius, nepaisant to, kad komitentas (įmonė) buvo nurodytas trečiajam asmeniui arba vykdant sandorį turėjo tiesioginių santykių su trečiuoju asmeniu. Įvykdęs pavedimą, komisionierius privalo pateikti komitentui ataskaitą ir perduoti jam visa tai, ką gavo pagal įvykdytą pavedimą. Tuo pačiu komitentas už įvykdytą pavedimą komisionieriui privalo sumokėti komisinį atlyginimą. Taigi komiso sutartis yra tokia sutartis, kai viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis.