Nenuolatinio gyventojo individuali veikla Lietuvoje

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris vykdo Lietuvoje registruotą individualią veiklą per nuolatinę bazę, individualios veiklos pajamos yra Lietuvoje ir kitose užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos (įskaitant natūra gautas / uždirbtas pajamas), kurios priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje. Kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą (išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą) Lietuvoje per nuolatinę bazę, tokia veikla veikla turi atitikti bent vieną iš dviejų sąlygų: veikla Lietuvoje vykdoma nuolat ar/ir veikla Lietuvoje vykdoma per priklausomą agentą (atstovą). 

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje vykdoma individuali veikla laikoma nuolatine, jeigu nuo jo veiklos Lietuvoje pradžios tokia veikla sudaro užbaigtą komercinį operacijų ciklą: 

• pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos;
• antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos;
• trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos.

Laikoma, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas savo veiklą Lietuvoje vykdo per nepriklausomą atstovą (agentą), jeigu šis atitinka tokius kriterijus: yra juridiškai nepriklausomas nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuriam atstovauja, ir yra ekonomiškai nepriklausomas nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuriam atstovauja, ir veiklą vykdo savo vardu, ir jo įprastinė veikla atitinka nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jį vykdomą individualią veiklą. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato LR finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 301.

Gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, privalo VMI pateikti Gyventojo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo REG812 formą. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui užsiregistravus Mokesčių mokėtojų registre, mokesčių administratorius išduoda Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos FR0469 formą, kurioje nurodo, kad pažymoje įvardytas nenuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje.Nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymą nenuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti asmenims, su kuriais sudaro paslaugų teikimo sutartį arba kuriems parduoda prekes. Tokiu atveju asmuo, išmokėdamas individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdančiam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui neišskaičiuoja pajamų mokesčio (išskyrus atvejus, kai gyventojas gauna pajamų už vykdomą sporto ir atlikėjų veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą (iki 2017-12-31), atliekas (nuo 2018-01-01)). 

Individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje duomenų pakeitimas / išregistravimas

Jei pasikeičia ar pasipildo nenuolatinio Lietuvos gyventojo duomenys, ar ketina nutraukti vykdomą individualią veiklą, jis privalo apie tai informuoti VMI per 5 darbo dienas, pateikdamas naują prašymo dėl įregistravimo / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro REG812 formą.

Prašymą mokesčių mokėtojai gali pateikti tokiais būdais: prisijungę prie e. VMI portalo, autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI arba pildydami popierinius prašymus, juos tiesiogiai įteikdami arba išsiųsdami paštu VMI pagal mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos adresą.

Pajamų – išlaidų žurnalas gali būti nepildomas, jeigu: gyventojas veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą; gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą ir iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis.

Nuo 2019-02-15 Nenuolatinis Lietuvos gyventojas gyventojas, vykdantis kelių skirtingų rūšių individualią veiklą, gali pasirinkti pildyti vieną pajamų ir išlaidų žurnalą, kuriame fiksuojamos visų vykdomų individualios veiklos rūšių pajamos ir išlaidos, arba gali pasirinkti pildyti atskirus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus pagal skirtingas individualios veiklos rūšis.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pasirinkęs leidžiamais atskaitymais laikyti 30 % gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, neprivalo pildyti pajamų - išlaidų žurnalo skilčių, susijusių su išlaidomis, be to neprivalo saugoti apskaitos dokumentų, kuriais pagrindžiamos išlaidos. Pripažįstant leidžiamais atskaitymais faktiškai patirtas veiklos išlaidas – saugoti apskaitos dokumentus privaloma ne mažiau kaip 10 metų. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, įregistravęs individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, privalo naudoti tokius apskaitos dokumentus: sąskaitą faktūrą; PVM sąskaitą faktūrą; kasos aparato kvitą; kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.).

Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas, įregistravęs individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, privalo savo veikloje naudoti kasos aparatą, tai pirkėjui privalo išduoti kasos aparato kvitą, o jam pageidaujant ir sąskaitą – faktūrą, o PVM mokėtojas – PVM sąskaitą faktūrą. Kasos aparatą privaloma naudoti, kai vykdoma prekybos veiklą (ne tik maisto bet ir kitomis prekėmis) pastatuose ar patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse. Atvejai, kuriais neprivaloma naudoti kasos aparato nustatyti VMI prie FM viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą”.