Natūralios netekties nuostoliai

Natūralios netekties nuostoliais laikomi nuostoliai, susidarę dėl prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo, nubyrėjimo, sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo). Prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl pirkėjų užmaršumo prekių (produkcijos) pardavimo vietose (mažmeninės prekybos savitarnos salėse), gali būti priskiriamas natūralios netekties nuostoliams.

Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriamas prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl pirkėjų užmaršumo ne pardavimo vietose (pvz., parduotuvių sandėliuose ar kitose saugojimo vietose) ir dėl grobstymų, taip pat dėl prekių (produkcijos) gedimo (neįskaitant uogų, daržovių, vaisių, grybų) ar broko susidarę nuostoliai. Nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti dėl realizacijos terminų pasibaigimo, nelaikomi natūralios netekties nuostoliais. Natūralios netekties nuostoliams taip pat nepriskiriami nuostoliai, patirti dėl stichinių nelaimių.

Gamybos ir technologinių procesų metu susidarę produkcijos nuostoliai natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami, t. y. tokie nuostoliai netapatinami su natūralios netekties nuostoliais ta prasme, kad jiems netaikomas PMĮ 23 str. 2 dalyje nustatytas natūralios netekties nuostolių ribojimas (iki 1% vieneto pajamų, šviežiems vaisiams, uogoms, grybams, daržovėms – iki 3 proc.), nustatant produkcijos išeigą. Žaliavų (medžiagų), sunaudotų gaminant produkciją, įsigijimo savikaina įeina į pagamintos produkcijos savikainą. Vienetai, atsižvelgdami į gamybos proceso ypatumus, patys nusistato gaminamos produkcijos išeigos (gamybinių atliekų) normas (išskyrus tuos atvejus, kai tokie normatyvai (išeiga) nustatyti teisės aktais). Gamybos nuostoliai (pvz., brokas, žaliavų, medžiagų gedimas) nei leidžiamiems, nei ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nepriskiriami.

Kada prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliai pripažįstami ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais? Prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliai ribojamų dydžio leidžiamais atskaitymais pripažįstami tik tada, kai jie faktiškai patiriami, t. y.:

• nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pvz., prekybos salėje sudužo stiklainiai su konservuotais maisto produktais, suplyšo maišeliai su biriais maisto produktais, transportavimo metu prekės neteko svorio ir pan.),
• apskaičiuojami pagal specialias žinybines metodikas, arba
• nustatomi jų inventorizavimo metu.

Kaip yra įforminamas inventorizavimo metu nustatytas sandėliuojamų prekių (produkcijos) trūkumas? Prekių (produkcijos) trūkumo dėl natūralios netekties nuostolių vertės suma ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama prekių trūkumą nustačius kiekvienu atskiru atveju ar inventorizavimo metu, visais atvejais šį faktą įforminus juridinę galią turinčiu dokumentu (laisvos formos nurašymo aktu).

Kaip inventorizavimo metu nustatytas sandėliuojamų prekių (produkcijos) trūkumas priskiriamas natūralios netekties nuostoliams? Atlikusi prekių (produkcijos) inventorizavimą jų saugojimo vietose ir nustačiusi trūkumų (faktiškus prekių likučius palyginusi su apskaitos duomenimis), inventorizacijos komisija turi nustatyti susidariusio trūkumo pobūdį: ar trūkumas susidarė dėl prekių (produkcijos) saugojimo natūralios netekties (pvz., svorio trūkumas dėl drėgmės išgaravimo), ar prekės sugedo, ar jų trūksta dėl kitų priežasčių. Galutinį sprendimą dėl inventorizavimo metu nustatyto prekių (produkcijos) trūkumo kompensavimo priima vieneto administracijos vadovas ar savininkas. Jeigu nustatoma, kad prekių ar produkcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties nuostolių ir tai patvirtina vieneto administracijos vadovas (savininkas), tai prekių (produkcijos) trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Vienetai, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti tik faktiškai patirtų prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių sumas, ne didesnes kaip 1% visų (t. y. ir apmokestinamų, ir neapmokestinamų) pajamų, o šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolių suma negali viršyti 3% vieneto pajamų. Faktiškai patirtos prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių sumos, didesnės kaip 1 proc. visų pajamų, o šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties didesnės kaip 3% visų pajamų, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Suma, iki kurios šių nuostolių suma gali būti atskaityta iš pajamų, – 1% (šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių – 3%) pajamų – yra apskaičiuojama nuo metų pradžios didėjimo tvarka.

Nuo 2022-05-01 panaikintas reikalavimas laikytis privalomos inventorizacijos tvarkos (inventorizacija lieka privaloma tik viešam sektoriui). Pareiga atlikti inventorizaciją lieka, tačiau numatyta galimybė ją atlikti pagal įmonės vadovo patvirtintą tvarką, išskyrus kai inicijuojamas nemokumo procesas arba priimamas sprendimas dėl subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo.