Mokestinių nuostolių klasifikavimas

Mokestiniais nuostoliais yra laikomi:

1. įprastinės veiklos nuostoliai;
2. nuostoliai dėl vertybinių popierių (VP) ir (arba) išvestinių finansinių priemonių (IFP) perleidimo (toliau – VP perleidimo nuostoliai);
3. nuostoliai, patirti dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuoti pagal PMĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę. 

Leidžiami atskaitymai 

Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis apibrėžia, kad leidžiamiems atskaitymams priskiriamos būtinos pajamoms uždirbti arba ekonominei naudai gauti išlaidos, taip pat įprastinės vykdomai veiklai išlaidos, būtinos pajamoms uždirbti arba ekonominei naudai gauti išlaidos. 

Ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymai

Pelno mokesčio tikslais ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tokios sąnaudos:

• ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos;
• ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
• komandiruočių sąnaudos;
• reklamos sąnaudos;
• reprezentacijos sąnaudos;
• natūraliosios netekties nuostoliai;
• mokesčiai;
• beviltiškos skolos;
• išlaidos darbuotojų ir / ar jų šeimos narių naudai, kurios nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas;
• specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;
• parama;
• narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;
• mokestinio laikotarpio nuostoliai.

Neleidžiami atskaitymai

Iš pajamų negali būti atskaitoma:

• PVM, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas PMĮ;
• netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos teisės aktų pažeidimus;
• palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
• ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
• sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėn., tačiau faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
• parama, išskyrus PMĮ 28 str. nustatytus atvejus, ir dovanos, išskyrus dovanas darbuotojams;
• išmokos, nepagrįstos PMĮ 31 str. 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos PMĮ 37 str. nustatyta tvarka (išmokos užsienio vienetams, nuo kurių turi būti išskaičiuojamas pelno mokestis prie pajamų šaltinio, bet tai nebuvo padaryta);
• vieneto padarytos žalos atlyginimas;
• dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas (pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą, darbuotojų naudai ar PMĮ 26 str. 2 dalyje nurodytai naudai teikti, nelaikoma paskirstytuoju pelnu); kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ;
• praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str.;
• sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka; neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai;
• sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal PMĮ 381 str. nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis;
• leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, tenkantys per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamoms, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse;
• sąnaudos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius;
• solidarumo įnašas, sumokėtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Nuostolių perkėlimas

Kai vienetas sustabdo veiklą, tai jo veiklos nuostolis už ankstesnius mokestinius metus iš sustabdytos veiklos gali būti atskaitytas tą laikotarpį, kurį vienetas vėl atnaujina tą pačią veiklą, jeigu iš duomenų, kurie yra fiksuojami ir registruojami apskaitos politikoje nusistatyta tvarka, galima apskaičiuoti ir nustatyti nutrauktos veiklos nuostolius.

Jeigu mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio nuostoliai, t .y. nuosekliai, iš eilės ta tvarka, kuria jie susidarė.

Perkeliamų atskaitomų veiklos nuostolių, išskyrus nuostolius tų vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5% mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70% mokesčio mokėtojo apmokestinamojo pelno. Šis ribojimas netaikomas ne finansų įstaigoms. 

Kai reorganizavimas atliekamas vykdant akcijų mainus, procese dalyvaujančios ir veiklą toliau tęsiančios įmonės savo mokestinius nuostolius perkelia bendrąja tvarka. Jeigu reorganizuojamos įmonės susitaria sukauptų nuostolių neperduoti, net jei jie yra susiję su perleidžiama veikla ar veiklos dalimi, tokiu atveju, veiklą ar jos dalį perleidusi įmonė sukauptus nuostolius perkelia bendra PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka.