Mokestiniai ginčai: kaip jų išvengti?

Mokestiniai ginčai yra ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus. Mokestinis ginčas kyla, kai mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą, pateikia patikrinimo aktą ar kitą sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, o mokesčių mokėtojas su tokiu sprendimu nesutinka. Lietuvoje mokestinius ginčus nagrinėja Valstybinė mokesčių inspekcija, Mokestinių ginčų komisija arba teismas (šaltinis: Ekonomikos terminų žodynas: apie 1400 terminų / Rūta Vainienė). 

• 2022 metais Mokestinių ginčų komisijoje buvo priimta 93 % sprendimų VMI prie FM naudai.
• Mokestiniai ginčai Vilniaus apygardos administraciniame teisme: 2022 metais – 98 % sprendimų VMI prie FM naudai.
• Mokestiniai ginčai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme: 2022 metais – 92 % sprendimų VMI prie FM naudai. 

Mokestinių ginčų komisija, atsižvelgdama į ginčų praktiką, pristato kokias klaidas daro verslas, pripažindamas nuostolius ir pateikia patarimus kaip šių klaidų išvengti. Lietuvoje už 2021 metus apie 43 000 verslo subjektų arba 28 % visų įregistruotų įmonių deklaravo mokestinius nuostolius, kurie susidaro, kai leidžiami atskaitymai viršija pajamas. Verslui apskaičiuojant nuostolius, taikant Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatas, kyla su mokestinių nuostolių pripažinimu ir perkėlimu susiję klausimai. Per pastaruosius metus pasibaigė ne vienas mokestinis ginčas, kuriame iš esmės buvo nagrinėjamas šis klausimas. Svarbiausias mokestinių nuostolių pripažinimo taisykles ir patarimus, susijusius su veiklos nuostolių pripažinimu, pristato Komisijos narė Jurgita Narkevičiūtė.

Pirmoji taisyklė: skirtingiems nuostoliams yra taikomos skirtingos taisyklės.

Pagal tai nuostoliai yra skirstomi į tris grupes:

1. vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos nuostoliai;
2. vieneto veiklos nuostoliai;
3. nuostoliai patirti dėl turto naudojimo (apskaičiuoti pagal PMĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę).

Antroji taisyklė. Jeigu mokesčių mokėtojas apskaičiuoja apmokestinamąjį pelną, tai ankstesnių metų veiklos mokestinius nuostolius gali priskirti leidžiamiems atskaitymams, su sąlyga, jeigu tęsiama ta pati veikla, iš kurios šie nuostoliai susidarė. Tačiau jei mokesčių mokėtojas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, tai nuostolių perkėlimas nutraukiamas (išskyrus atvejus, kai veikla nebetęsiama dėl nuo mokesčio mokėtojo nepriklausančios priežasties). Veiklos pelnas dengiamas tik veiklos nuostoliu.

Trečioji taisyklė. Pareiga įrodyti nuostolių dydį atsiranda jį naudojančiam mokesčių mokėtojui.

Ketvirtoji taisyklė, kurios reikėtų nepamiršti – vieneto veiklos nuostoliai nėra vien tik išvestinis skaičius, nurodytas pelno mokesčio deklaracijoje. Kadangi veiklos nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką, mokesčių mokėtojas pirminius apskaitos dokumentus (dėl kurių susidarė nuostoliai) taip pat turi saugoti iki tol, kol bus perkeltas visų nuostolių likutis. Tokiu atveju dokumentų saugojimui nėra taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje įtvirtintas mokesčio apskaičiavimo senaties terminas (plačiau žiūrėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2022-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-158-575/2022).

Penktoji taisyklė. Mokesčių mokėtojas, perimdamas kito ūkio subjekto veiklos nuostolius, turi pats įsitikinti, jog jų dydis yra realus.

Ypatingas dėmesys į tai turėtų būti kreipiamas tada, kai nuostoliai perkeliami vienetų reorganizavimo, perleidimo, pertvarkymo atvejais (PMĮ 41, 43 ir 45 straipsniai) arba mokesčių mokėtojas nusprendžia pasinaudoti teise perduoti mokestinius veiklos nuostolius tarp vienetų grupės vienetų (PMĮ 56-1 straipsnis). Pavyzdžiui, LVAT 2019-07-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1607-575/2019 yra pasisakęs, jog sistemiškai aiškinant PMĮ 43 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnį yra akivaizdu, kad prieš sprendžiant klausimą dėl ūkio subjekto galėjimo ar negalėjimo perimti mokestinius nuostolius, turi būti įvertintas ir susidariusių nuostolių realumas.

Šeštoji taisyklė. Jeigu veiklos mokestiniai nuostoliai gaunami ilgiau negu vienerius mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio nuostoliai, taikant principą, kad pirmiausia perkeliami ankstyviausi nuostoliai.

Septintoji taisyklė. Mokesčių mokėtojas gali perduoti kitam vienetų grupės vienetui (pavyzdžiui, motininė įmonė gali perduoti dukterinei) pagal PMĮ 56-1 nuostatas apskaičiuotus mokestinius nuostolius, jeigu nuostolių perdavimo dieną tenkinama dvi sąlygos:

• vienetų grupėje patronuojantis vienetas nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 (arba ne mažiau kaip 66,67 %) kiekvieno nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį (pirmoji sąlyga) ir
• vienetai toje grupėje iki nuostolių perdavimo dienos yra ne trumpiau kaip dvejus metus be pertraukų, arba nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip du metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.

Tokio pobūdžio bylose atskaitos tašku yra laikoma nuostolių perdavimo dieną esama mokesčių mokėtojų situacija (pavyzdžiui, žiūrėti LVAT 2017-10-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017).

Aštuntoji taisyklė. Lietuvos įmonės gali perkelti ar perimti ne tik ,,lietuviškus“ nuostolius, bet taip pat gali perkelti kitoje ES valstybėje esančio grupės vieneto nuostolius. Nusprendus perimti tokius veiklos nuotolius, gali tekti mokesčių administratoriui pateikti papildomus rodymus dėl nuostolių susidarymo realumo, jų pagrįstumo bei minėtus dokumentus išversti į lietuvių kalbą. Kol nėra pasibaigusių mokestinių ginčų šia tema, rekomenduojama tokiais atvejais iš anksto gauti mokesčio administratoriaus raštišką nuomonę ar įpareigojantį sprendimą MAĮ 37-1 straipsnio nustatyta tvarka.

Visgi, reikia pripažinti, kad mokesčių administratoriaus reikalavimas, kiek galima tai įvertinti individualaus atvejo metu, neturi viršyti neįmanomos administracinės naštos ar laiko sąnaudų, t. y., jis turi būti realiai įgyvendinamas. Pagal 2021 metais paskelbtą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) informaciją, 15 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių leidžia bendrovėms perkelti savo veiklos nuostolius neribotą metų skaičių (pavyzdžiui, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Lietuva). Liuksemburge taikomas 17 metų limitas, Portugalijoje - 12, o Čekija, Graikija, Vengrija ir kt. apsiribojo penkerių metų laikotarpiu.

Devintoji taisyklė. Praktikoje pasitaikė atvejų, kai ginčai dėl nuostolių tvirtinimo buvo priskirti ne mokestinių ginčų kategorijai (pavyzdžiui, žiūrėti LVAT 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2385-442/2020). Rekomenduojama prieš teikiant skundą pasikonsultuoti su Komisija.

Dešimtoji taisyklė. Kartais mokesčio mokėtojo veiksmai, susiję su jo siekiu išsiaiškinti mokestinių nuostolių pripažinimo klausimą, taip pat turi įtakos mokestinio ginčo baigčiai (pavyzdžiui, žiūrėti LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022-06-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-10-442/2022).

Jeigu mokestiniais metais iš apmokestinamų pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, šių nuostolių suma gali būti perkeliama į kitus mokestinius metus (taikomos PMĮ 30 straipsnyje įtvirtintos taisyklės ir apribojimai). PMĮ 11 straipsnyje įtvirtintos apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisyklės: apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

Viena iš ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų rūšių – mokestinio laikotarpio nuostoliai (PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

Komisijos narės Jurgitos Narkevičiūtės informacija