Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės

Nevienarūšės sakinio dalys neskiriamos: šių metų rudenį Lietuvoje prasidėjo specialūs mokymai, norinčioms (=mokymai norinčioms) tapti dulomis; gerokai dažniau nei į poilsio ar pažintines keliones, vadovui (=keliones vadovui) tenka leistis į verslo išvykas.

Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos nekartojamaisiais jungtukais ir, bei, ar, arba, nei, neatskiriamos: siūlėme išskirti vadinamąsias grupes – galbūt vadovus, ar (=vadovus ar) gydytojus; tose įstaigose dirba jie patys, arba (=patys arba) jų šeimos nariai; aš suprantu juos, ir (=juos ir) suprantu ministeriją. Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos kartojamaisiais jungtukais, yra atskiriamos kableliais: žmogus turi darniai gyventi ir su gamta ir (=gamta, ir) su savo gimine; neįmanoma vienu metu galvoti ir negatyviai ir (=negatyviai, ir) pozityviai. Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais: jos sultys, sumaišytos su obuolių sultimis – puiki (=sultimis, – puiki) žaliava aukštos kokybės vynui gaminti; pristatytas paslaptingasis augalas, pavergęs parodoje dirbusios komisijos širdis – poliantinė rožė (=širdis, – poliantinė rožė); paprastoji cidonija, kilusi iš pietų neatlaikys (=pietų, neatlaikys) mūsų žiemos speigo; poros išsikėlusios romantiškos ir aistringos meilės vertybę kaip santuokos prioritetą gan (=poros, išsikėlusios romantiškos ir aistringos meilės vertybę kaip santuokos prioritetą, gan) greitai nusivilia.

Derinamasis arba kilmininku išreikštas nederinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio, atskiriamas kableliu prekių ir kitų gaminių pavadinimuose: gėlės sėjamosios (=gėlės, sėjamosios); gėlės svogūninės (=gėlės, svogūninės); svogūnai laiškiniai (=svogūnai, laiškiniai); svogūnai ropiniai (=svogūnai, ropiniai). Tiesioginės ir perkeltinės reikšmės žodžiai kabutėmis neskirtini: kad ateinanti žiema mums „padovanotų“ (=padovanotų) tvirtą ledą; žemės savininkas „negali“ (=negali) sau leisti laukti; po metų kitų „savo“ (=savo) lūšį turės kiekvienas rajono miškelis; vertikalūs dryžiai „pakelia“ (=pakelia) lubas, o horizontalūs „praplečia“ (=praplečia); tenka mokyti porą „dirbti“ (=dirbti) išvien; jau yra „sudėtas“ (=sudėtas) didžiulis lūkestis; išgyvenimus „užrakina“ (=užrakina) savyje.

Įterpiniai išskiriami kableliais: be to jie (=be to, jie) yra įmanomi tik neužšalusiuose vandenyse; suprantame, jog be mūsų pačių niekas (=jog, be mūsų pačių, niekas) mūsų problemų su Putinu nespręs; pasak jų vaikas (=pasak jų, vaikas) įkrito į vandenį; kita vertus žinojau (=kita vertus, žinojau). Įterpinys gali būti išskiriamas kartu su jungtuku, išskyrus ir, ar, arba, nei: akmenukų spalvą galima priderinti prie aplinkos atspalvių, taip sukuriant darnią kompoziciją, arba atvirkščiai (=arba, atvirkščiai), paversti juos įspūdingu, kūrybišku aplinkos akcentu; ir priešingai (=ir, priešingai), tuomet, kai Mėnulis yra priešingoje Žemės pusėje, svoris būtų šiek tiek didesnis.

Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais: kaime taip nebūna, kad neatsirastų jokio darbo – tai (=darbo, – tai) stogas prakiūra, tai vėjas kokią lentą atplėšė; šį kartą tai objektas, kurį vietiniai gidai gerai žino – karingojo (=žino, – karingojo) erelio lizdas; ar tokio amžiaus vėžliui seksis rasti vietą, kur žiemoti – klausimas (=žiemoti, – klausimas); svarbiausia taisyklė, kurios reikėtų laikytis – kramtyti (=laikytis, – kramtyti) tol, kol maistas tiesiog ištirps burnoje; kai aplinkos temperatūra žema mažėja (=žema, mažėja) troškulio jausmas.

Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti nekartojamais sudedamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir, ar, arba, nei, neatskiriami: žaloja sveikatą, nesuprasdami, kas yra sveikas kūnas, ir (=kūnas ir) kaip jį pamaitinti; jos nežino, kada reikėtų keltis, ir (=keltis ir) kada reikėtų gulti miegoti; ši sritis susijusi su tuo, kaip mes suvokiame kitus žmones, ir (=žmones ir) kaip kiti žmonės suvokia mus; nežinome, iš kur atėjome, ką čia veikiame, ir (=veikiame ir) kur pateksime po mirties; o jeigu problema yra esminė, pavyzdžiui, kaip susituokti, ar (=susituokti ar) rasti savo pašaukimą; aiškiai suvokėme, kokių gali kilti nesklandumų ar komplikacijų, ir (=komplikacijų ir) kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais. Šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su jį pabrėžiančiu žodžių junginiu juo labiau: juo labiau, kad (=juo labiau kad) laivo pavadinimas ne kartą buvo keičiamas; juo labiau, kad (=juo labiau kad) pterodaktilių aprašymai įvairiuose epizoduose skiriasi; juolab, kad (=juolab kad) visi dalyviai – mėgėjai.

Lyginamieji junginiai su jungiamaisiais žodžiais nei, negu, einantys sakinio dalimis ir nesudarantys šalutinio sakinio dėmens, kableliais neskiriami: jie yra jautresni augalai, nei (=augalai nei) žalieji; supurentose lysvėse sąlygos bus geresnės, nei (=geresnės nei) namuose; krūmo viršutinė dalis turi būti šviesinama stipriau, nei (=stipriau nei) apatinė; seniau virtuvėse ir kambariuose būdavo ir vėsiau, ir drėgniau, nei (=drėgniau nei) šiuolaikiniuose butuose; poezija turi didesnę jausmų raiškos galią, nei (=galią nei) psichologo kabinete ištartas žodis; paveldėtas genų rinkinys gyvenimo trukmei netgi svarbesnis, nei (=svarbesnis nei) medicinos pasiekimai; konkrečių gamintojų meistriškumas yra ne mažiau svarbus, nei (=svarbus nei) pasirenkamos augavietės savybės.

Išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės yra išskiriamos kableliais arba visai neskiriamos: reikia atsiminti, kad sodinant skiepytus pomidorus, skiepijimo (=kad sodinant skiepytus pomidorus skiepijimo arba kad, sodinant skiepytus pomidorus, skiepijimo) vietos negalima užpilti žeme; kiekvienas turėtume mokytis įsiklausyti į savo kūną bei atpažinti jo siunčiamus signalus, o norėdami pasveikti ar išvengti sveikatos sutrikimų, privalome (=o norėdami pasveikti ar išvengti sveikatos sutrikimų privalome arba o, norėdami pasveikti ar išvengti sveikatos sutrikimų, privalome) išsiaiškinti tikrąsias ligos priežastis; manau, kad pasitelkiant tiek tradicinius, tiek netradicinius gydymo prevencijos būdus, galima (=kad pasitelkiant tiek tradicinius, tiek netradicinius gydymo prevencijos būdus galima arba kad, pasitelkiant tiek tradicinius, tiek netradicinius gydymo prevencijos būdus, galima) išspręsti gerokai daugiau žmogaus sveikatos problemų; vakarų medicinos gydytojas, atlikdamas medicininę apžiūrą labiau (=gydytojas atlikdamas medicininę apžiūrą labiau arba gydytojas, atlikdamas medicininę apžiūrą, labiau) domėsis pagrindiniais žmogaus kūno ženklais; poilsio zoną įmanoma įrengti net ir nedideliame plotelyje, o norint ją labiau apriboti nuo išorės, galima (=o, norint ją labiau apriboti nuo išorės, galima arba o norint ją labiau apriboti nuo išorės galima) sumūryti sienelę iš plytų. Pasvirasis brūkšnys nerašytinas vietoje brūkšnio laiko ribai žymėti: 2014 m. rugpjūtis / rugsėjis (=rugpjūtis–rugsėjis); 2017/2018 (=2017–2018) mokslo metais.