Kriptovaliutos žetonų platinimas

Žetonai yra kriptovaliutų rūšis, kuri skirta užtikrinti tam tikros informacinių technologijų platformos ar aplikacijos funkcionavimą ar palaikymą. Tokių žetonų pavyzdžiai yra Brave-coins žetonai, kurie naudojami blokų grandinės pagalba veikiančioje interneto naršyklėje Brave; Reputation (REP) žetonai, kurių naudotojai gali balsuoti už prognozuojamus rezultatus decentralizuotoje Argur platformoje.

Žetonų rinka dažniausiai nėra itin likvidi, todėl norintys parduoti žetonus juos gali parduoti tik juos norintiems pirkti bendruomenės nariams arba iškeisti juos į standartines kriptovaliutas (pvz., bitkoinus (angl. Bitcoin), eterius (angl. Ethereum) ir pan.). Žetonų pirminis viešas platinimas arba ICO (angl. ICO – Initial Coin Offering) sudaro galimybę jo rengėjui pritraukti lėšų konkrečiam projektui vykdyti. Tokie platinami žetonai, priklausomai nuo platintojo „Baltojoje knygoje“ nustatytų sąlygų, jų pirkėjo gali būti apmokami įprastais FIAT pinigais arba kitomis kriptovaliutomis.

ICO rengėjas paprastai sudaro žetonų pirkėjams galimybę iškeisti žetonus į kitas valiutas ar juos parduoti kitiems ir administruoja žetonų palaikymo platformą. Dėl savo savybių tokios kriptovaliutos kaip bitkoinas, eteris, RailBlocks, Monero dar vadinamos kriptovaliutų monetomis (angl. Cryptocurrencies coins), nes jos funkcionuoja atskiruose blokų grandinės principu veikiančiuose tinkluose ir paprastai naudojamos atsiskaityti už sandorius kaip likvidžiausia kriptovaliutų rūšis. Tuo tarpu žetonai, kurie išleisti pagal ERC-20 ar kitą panašų protokolą (pvz., 0x ir Civic) naudojantis jau esančia eterio ar kita konkuruojančia blokų grandine, rečiau įvardijami kaip kriptovaliutų monetos net tuomet, kai naudojami kaip atsiskaitymo priemonė, nes jų funkcionavimas priklauso nuo kitos blokų grandinės ir jie nėra tokie likvidūs kaip kriptovaliutos, kuriomis dažniausiai atsiskaitoma rinkoje. Žetonai naudojami pagal nustatytas priemonės išleidimo sąlygas ir suteikia jo savininkui leidėjo nustatytas teises (pvz., teisę gauti įmonės pelno, pajamų, palūkanų už investuotas lėšas dalį, teisę gauti tam tikrų prekių ar paslaugų ir kt.). Dėl šios ypatybės skiriami keli žetonų tipai.

Mokėjimo žetonai (angl. Payment Tokens) – žetonai, kurie skirti tik atsiskaitymams tarp jų savininkų juos išleidžiančios bendrovės sukurtos bendruomenės viduje. Tokie žetonai gali būti naudojami kaip kriptovaliutos monetos ir jų vertė dažnai priklauso nuo pasitikėjimo juos išleidusia bendrove. Be to, jie gali būti naudojami juos išleidusios bendrovės paslaugoms ateityje pirkti darant prielaidą, kad dėl didėjančio pasitikėjimo juos išleidusia bendrove jų vertė reikšmingai išaugs ir pirmi žetonų pirkėjai dėl to gaus ekonominę naudą. Mokėjimo žetonai nesuteikia kitų reikšmingų teisių jų pirkėjui, todėl juos išleidusiai bendrovei gali būti kaip įrankis padengti tokių žetonų funkcionavimą užtikrinančios blokų grandinės sukūrimo išlaidas ir finansuoti kitą bendrovės veiklą neprisiimant tiesioginių teisinių įsipareigojimų jų pirkėjams.

Naudojimo žetonai (angl. Utility Tokens) suteikia jų savininkui galimybę naudotis prekėmis ar paslaugomis, kurios prieinamos tik šių žetonų leidėjo tinkle. Pavyzdžiui, Filecoin žetonų leidėjas planuoja suteikti decentralizuotą saugojimo ,,debesyse“ paslaugą, kuri leis naudotis kituose kompiuteriuose esančia neišnaudota kietųjų diskų atmintimi. ICO pirkėjai gavo žetonus, kuriais galės apmokėti Filecoin saugojimo paslaugas, kai bus pradėta teikti paslauga. Kadangi naudojimo žetonų pasiūla paprastai yra fiksuotos apimties, šių žetonų vertė gali augti ateityje, jei didės jų pagalba teikiamų paslaugų paklausa.

Vienas iš naudojimo žetonų tipų yra turto žetonai (angl. Asset Tokens) – žetonai, kurie skirti ateityje įsigyti realų produktą ar turtą. Pavyzdžiui, ,,TV žetonas“ gali suteikti galimybę jo savininkui gauti arba įsigyti už mažesnę kainą naujos kartos televizorių, kurį planuoja išleisti žetonų platintojas. Tokio tipo žetonai yra gana plačiai naudojami, tačiau potencialūs žetono pirkėjai neretai vengia įsigyti tokių žetonų, kadangi turtas, kurį jie galės ateityje už juos įsigyti, ir su jo verte susiję turto žetonai gali prarasti savo vertę, jei praeis daug laiko tarp žetonų išleidimo ir galimybės jais pasinaudoti.

Vertybinių popierių žetonai (angl. Securities Tokens) – žetonai, kurie suteikia teisę už juos iš žetonų leidėjo pirkti brangiuosius metalus, gauti iš anksto numatytą finansinę naudą (palūkanas ar pan.). Tokių žetonų leidėjai gali būti įsipareigoję juos keisti į brangiuosius metalus ar kaip jų vertės garantiją įkeisti nekilnojamąjį turtą. Paprastai valstybės tokiems žetonams taiko vertybinius popierius reglamentuojančius teisės aktus ir jie yra griežčiausiai reguliuojami palyginti su kitais žetonų tipais. Vienas iš vertybinių popierių žetonų tipų yra nuosavybės žetonai (angl. Equity Tokens), kurie jų savininkui suteikia teisę į įmonės gaunamo pelno dalį. Tuo jie panašūs į nuosavybės vertybinius popierius, todėl kuo daugiau žmonių juos perka, tuo labiau auga žetonų vertė. Nuosavybės žetonai sudaro galimybę lanksčiau pritraukti ilgalaikio kapitalo ir gali sukurti naujų verslo valdymo modelių.

Kriptovaliutos žetonų platinimas

Bendrovė, išplatinusi kriptovaliutos žetonus, privalo apskaitoje registruoti visus su tuo susijusius įsipareigojimus. Įsipareigojimų pobūdis priklauso nuo žetonų savininkams suteikiamų teisių ir žetono tipo.

Žetonams platinti skirtos platformos sukūrimas. ICO dažnai atliekamas bendrovei išleidžiant žetonus ir juos parduodant už kitą kriptovaliutą arba, retesniais atvejais, už įprastus FIAT pinigus. Tokiu atveju už žetonus gautą kriptovaliutą ir jos tolesnį pardavimą bendrovės apskaitoje registruoja taip pat kaip ir kriptovaliutų, kurios naudojamos atsiskaitymo tikslais, operacijas. Prieš pradėdama platinti žetonus bendrovė turi sukurti tokių žetonų apyvartumą ir atsiskaitymą jais užtikrinančią platformą, gauti tam tikslui būtinas licencijas, parengti jiems platinti skirtą „Baltąją knygą“, sukuti tinkamus prisijungimo protokolus atitinkančią išmaniąją sutartį (angl. Smart Contract) ir atlikti kitus darbus. Tokiame parengiamajame etape bendrovės išlaidos yra dengiamos iš įmonės nuosavo ar skolinto kapitalo lėšų. Jei šios išlaidos neatitinka 13-ojo VAS „Nematerialusis turtas“ 8 5–7 punktuose keliamų reikalavimų, jos yra pripažįstamos sąnaudomis. Jei išlaidos atitinka šiuos nematerialiojo turto pripažinimo reikalavimus, jos gali būti parodomos kaip nematerialusis turtas.

Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės.

Įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti kitų teisę juo naudotis. 6. Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojo turto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tik formalių reikalavimų, bet ir turinio svarbos principo.

Būsimą ekonominę naudą, gaunamą iš įmonės naudojamo nematerialiojo turto, gali sudaryti gaminių ir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda. Spręsdama dėl patirtų žetonų funkcionavimą užtikrinančių išlaidų pripažinimo nematerialiuoju turtu įmonė turi įvertinti, ar pasibaigus žetonų platinimui ji vis dar gali kontroliuoti žetonų funkcionavimą užtikrinančią platformą ir ar gali pagrįstai tikėtis iš sukurtos žetonų savininkus jungiančios bendrovės ateityje gauti ekonominės naudos. Blokų grandinių technologijos pagrindu sukurtais žetonais turėtų būti prekiaujama atviroje rinkoje patiems vartotojams palaikant šios rinkos funkcionavimą paskirstyto apskaitos žurnalo (angl. distributed ledger) principu. Todėl ICO platintojas, išplatinęs žetonus, dažniausiai nebekontroliuoja šių žetonų rinkos ir gali patikimai tikėtis papildomų lėšų tik rinkos sąlygomis pardavęs savo sąskaitoje esančius viešai neišplatintus žetonus. Dėl šių priežasčių svarbu iš anksto žinoti, ar įmonė po žetonų išplatinimo galės gauti ekonominės naudos iš žetonų savininkų teikdama jiems tarpininkavimo ar panašias paslaugas, kurios nėra sietinos tik su vėlesniu neišplatintų žetonų pardavimu. Jei žetonams platinti patirtos išlaidos bendrovei neužtikrins tolesnės ekonominės naudos po žetonų išplatinimo, jos turėtų būti iš karto pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, pavyzdžiui:

D 6003 Tiesioginės gamybos išlaidos

K 27 Pinigai

K 44

Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai Išplatinusi žetonus bendrovė gali toliau kontroliuoti išplatintų žetonų rinką palaikančią platformą (pavyzdžiui, anuliuoti supirktus žetonus, keisti išmaniųjų sutarčių turinį ir pan.) ir pagrįstai tikėtis tolesnės ekonominės naudos po žetonų išplatinimo. Šiuo atveju tokios platformai sukurti ir žetonams platinti patirtos ir pagrįstai įvertintos išlaidos, vadovaujantis 13-ojo VAS 5–7 punktais, gali būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu ir amortizuojamos per šio turto naudingo tarnavimo laiką. Toks nematerialiojo turto pripažinimas gali būti registruojamas:

D 1150 Kito nematerialiojo turto įsigijimo savikaina

K 27

Pinigai K 44

Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai Jei kitais ataskaitiniais laikotarpiais paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių negalima pagrįstai tikėtis, kad šis turtas toliau duos tiek ekonominės naudos, kiek buvo numatyta, ir dėl to mažėja nematerialiojo turto vertė, tai turi būti registruojama šiuo įrašu:

D 63092 Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos

K 1159 Kito nematerialiojo turto vertės sumažėjimas (−)

Mokėjimo žetonų platinimas

Jeigu bendrovės išplatinti mokėjimo žetonai jų savininkams nesuteikia konkrečių išskirtinių ir aiškių teisių ateityje iš juos platinančios bendrovės už juos gauti konkrečią paslaugą, prekę ar turtą, tokių žetonų platinimo metu surinktos lėšos gali būti skirtos bendrovei sukurti toliau veiksiančią mokėjimo platformą ir, jei numatyta, palaikyti tolesnį jos funkcionavimą. Tokių žetonų platinimo metu surenkamos lėšos dažnai bendrovei reikalingos padengti bendrovės su tuo susijusias patirtas ir (ar) numatomas būsimų laikotarpių sąnaudas, tačiau nėra tiesiogiai siejamos su tokių sąnaudų dydžiu. Šiuo atveju, pasibaigus ICO jos turėtų būti registruojamos šiuo apskaitos įrašu.

D 4421 Iš paslaugų gavėjų gauti avansai

K 50 Pardavimo pajamos

Tačiau už žetonus gautos įplaukos gali būti skirtos ne tik su mokėjimo platformos sukūrimu susijusioms sąnaudoms padengti (žr. skyrių „Žetonams platinti skirtos platformos sukūrimas“), bet ir užtikrinti tolesnį žetonų funkcionavimą administruojant sukurtą platformą. Tokiu atveju šios įplaukos laikomos ne tik atlygiu ICO rengėjui už sukurtą paslaugų platformą, bet ir jos susijusios su tolesne pareiga šią platformą prižiūrėti. Toks bendrovės įsipareigojimas, kurį įgyvendinti negalima tiksliai nustatyti, kiek ateityje dėl priežiūros gali būti patirta darbo užmokesčio, elektros energijos ir kitų sąnaudų, turi būti registruojamas kaip atidėjiniai pagal 19-ojo VAS 6–7 punktus. Įvertinus, kokia gautų įplaukų dalis yra susijusi su būsima platformos priežiūra, likusi jų dalis pripažįstama kaip atlygis už paslaugų platformos sukūrimą:

D 4231 Iš paslaugų gavėjų gauti avansai ir (ar)

D 4421 Iš paslaugų gavėjų gauti avansai

K 413 Kiti atidėjiniai

Tokie žetonai pirminio pripažinimo metu yra registruojami nebalansinėse bendrovės sąskaitose, kadangi įmonė nepatiria tiesioginių su jų įsigijimu susijusių išlaidų ir gali būti registruojami kaip bendrovės turtas tik nusistovėjus aktyviai žetonų pirkimo (pardavimo) rinkai, kai atsiranda galimybė juos parduoti įprastomis rinkos sąlygomis. Registruojant tokius žetonus kaip įmonės turtą, skirtą atsiskaitymams, daromi tokie apskaitos įrašai:

D 2625 Kriptovaliutos (žetonų tikroji vertė)

K 5808 Investicijų tikrosios vertės padidėjimo pelnas

Naudojimo žetonų platinimas

Jeigu bendrovės išplatinti kriptovaliutos žetonai jų savininkams suteikia konkrečią ir aiškią teisę ateityje įsigyti tam tikrų prekių ar paslaugų bendrovės kuriamoje platformoje, svarbu nustatyti, ar su tuo susiję bendrovės įsipareigojimai yra pastovaus, ar kintamo pobūdžio. Bendrovė išmaniąja sutartimi gali suteikti žetonų savininkams teisę apmokėti už būsimas bendrovės paslaugas ar pagamintą produktą fiksuotą kainos dalį, pavyzdžiui, kiekvienam žetono, kurio kaina 100 Eur., savininkui suteikiant teisę šiuo žetonu padengti dalį naujo kuriamo produkto pirkimo kainos po 3 metų, bet ne vėliau kaip po 4 metų suteikiant 180 Eur. vertės nuolaidą šiam produktui įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė suteikia žetonų savininkui papildomų teisių, išplatinusi tokį žetoną ji turėtų apskaitoje registruoti su šia teise susijusius įsipareigojimus.

Pirminio įsipareigojimo pripažinimo metu bendrovė turi įvertinti, kokia dalis žetonų savininkų gali pasinaudoti šia teise atsisakydami galimybės gauti potencialios ekonominės naudos žetono kainai viršijus suteiktinos nuolaidos dydį. Jei bendrovė įvertina, kad apie 60% žetonų savininkų galėtų pasinaudoti šia teise, ji turi apskaičiuoti diskontuotą šios dalies (180x0,6) įsipareigojimų dydį. Jei rinkos palūkanų norma įsipareigojimų registravimo datą yra 10%, toks įsipareigojimas sudarytų 81 Eur ir jis būtų registruojamas šiuo apskaitos įrašu:

D 271 Sąskaitos bankuose 100

K 413 Kiti atidėjiniai 81

K 5401 Kitos pajamos 19

Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį bendrovė turi įvertinti pasikeitusių įsipareigojimų vertę. Jei po metų vieno žetono tikroji vertė rinkoje nukrito iki 25 Eur, bendrovė turėtų įvertinti riziką, kad, esant tokiai žemai kainai, didžioji dalis žetonų savininkų pasirinks jais atsiskaityti už bendrovės produktą ir tokiu būdu mokėti 180 Eur mažesnę kainą. Tokiu atveju perskaičiavus įsipareigojimus ir įvertinus, kad žetonais po 2 metų gali pasinaudoti 80% jų savininkų, diskontuota įsipareigojimų suma esant tai pačiai rinkos palūkanų normai išaugtų 38 Eur ir padidėtų iki 119 Eur. Toks atidėjinių padidėjimas registruojamas šiuo apskaitos įrašu:

D 6204 Atidėjinių sąnaudos 38

K 413 Kiti atidėjiniai 38

Vertybinių popierių žetonų platinimas

Teisės, kurios suteikiamos žetonų pirkėjams, gali būti panašios į vertybinių popierių savininkų teises. Dėl to žetonų platintojo įsipareigojimai, kurie registruojami apskaitoje, priklauso nuo suteikiamų teisių pobūdžio. Jos gali būti panašios į teises, kurias turi skolos vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių savininkai. Nuosavybės žetonų atveju, žetonų leidėjas gali prisiimti įsipareigojimą skirti dalį savo metinio pelno (išskyrus pelną, susidariusį dėl pinigų įplaukų išplatinus žetonus ICO metu) žetonų savininkams, tačiau neišpirkti pačių žetonų. Tokiu atveju pirminio pripažinimo metu, tokią žetonų savininkams suteiktą teisę bendrovė registruoja kaip sąlyginį neterminuotą įsipareigojimą, kurio vertė priklauso nuo metinio pelno dydžio. Kol negalima pagrįstai tikėtis, kad bendrovė uždirbs pelno, kurio dalį reikės skirti žetonų savininkams, šio įsipareigojimo dydis po ICO užbaigimo yra lygus nuliui. Kitais ataskaitiniais laikotarpiais įsipareigojimas turėtų būti didinamas bendrovei per ataskaitinį laikotarpį uždirbus pelno, t. y. panašiai, kaip apskaitant bendrovės įsipareigojimą akcininkams paskyrus dividendus iš nepaskirstytojo pelno. Pavyzdžiui, bendrovė išplatina žetonų už 100 tūkst. Eur ir įsipareigoja žetonų savininkams neterminuotai kasmet mokėti 30% atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pelno. ICO metu už žetonus gautos lėšos galėtų būti registruojamos šiuo apskaitos įrašu:

D 2625 Kriptovaliutos / D 271 Sąskaitos bankuose

K 4421 Iš paslaugų gavėjų gauti avansai

Už žetonus sumokėtos lėšos žetonų savininkams suteikia tik teisę gauti 30% grąžą nuo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pelno (išskyrus susidariusį dėl pinigų įplaukų išplatinus žetonus ICO metu) ir jie neturi teisės reikalauti juos išpirkti ar grąžinti. Dėl šios priežasties bendrovė neturi tokių įplaukų registruoti kaip finansinio įsipareigojimo ir pasibaigus ICO visą įplaukų sumą turėtų registruoti finansines pajamas šiuo apskaitos įrašu.

D 4421 Iš paslaugų gavėjų gauti avansai

K 5810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos 16

Jei kitą ataskaitinį laikotarpį bendrovė uždirbs 60.000 Eur pelno ir dėl to padidės paskirstytino pelno suma, įmonė registruos finansinį įsipareigojimą žetonų savininkams:

D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 18. 000

K 4494 Kitos mokėtinos sumos 18.000

Gali būti, kad ICO metu bendrovė įsipareigoja žetonų savininkams kasmet mokėti tam tikrą procentą palūkanų nuo sutartinės likvidžios kriptovaliutos tikrosios vertės. Tokie įsipareigojimai turėtų būti pripažįstami kaip išvestinė finansinė priemonė, kuri kiekvieną finansinių ataskaitų datą yra įvertinama tikrąja verte pagal 26-ąjį VAS10 .

Pavyzdžiui, bendrovė išleidžia 100 žetonų AAA ir parduoda kiekvieną iš jų už vieną bitkoiną įsipareigodama kiekvienais metais mokėti 5% nuo bitkoino tikrosios vertės, buvusios tų ataskaitinių metų paskutinę dieną. Šiuo, kaip ir prieš tai buvusiu, atveju bendrovė neturi įsipareigojimo išleistus žetonus supirkti sutartine kaina ar grąžinti už žetonus gautas ateityje. Žetonų išleidimo dieną bitkoino tikroji vertė buvo 4.000 Eur, o ataskaitinių metų paskutinę dieną ji išaugo iki 10.000 Eur.

Tokiu atveju bendrovė po ICO pabaigos (žr. aukščiau) registruoja ne tik pajamas, bet ir dėl išvestinės finansinės priemonės susidariusį finansinį įsipareigojimą. Jei įsipareigojimo dėl išvestinės finansinės priemonės išleidimo įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu yra lygi 150.000 Eur., įmonė tai registruoja šiuo apskaitos įrašu:

D 4421 Iš paslaugų gavėjų gauti avansai 400.000

K 5810 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos 250.000

K 4213 Iš išvestinių finansinių priemonių atsiradę įsipareigojimai 150.000

Atsižvelgiant į metų pabaigoje išaugusią bitkoino tikrąją vertę, didėja tikimybė, kad įmonei teks ateityje kasmet mokėti ženkliai didesnes sumas, todėl įmonės įsipareigojimų dydis prieš pirmųjų metų palūkanų išmokėjimą išaugo 85.000 Eur, t. y. iki 235.000 Eur . Tokį įsipareigojimų žetonų savininkams padidėjimą įmonė registruos šiais apskaitos įrašais:

D 6805 Iš išvestinių finansinių priemonių atsiradę nuostoliai 85.000

K 4213 Iš išvestinių finansinių priemonių atsiradę įsipareigojimai 85.000

Kito ataskaitinio laikotarpio pradžioje 86% žetonų savininkų kreipėsi dėl sutartinių palūkanų sumokėjimo. Atsiskaičiusi su šių žetonų savininkais sumokėtą 43.000 Eur palūkanų sumą (50.000 Eur x 0,86) bendrovė registruos šiuo apskaitos įrašu:

D 4213 Iš išvestinių finansinių priemonių atsiradę įsipareigojimai 43.000

K 271 Sąskaitos bankuose 43.000