Kriptovaliutos išgavimas (angl. mining) ir apmokestinimas PVM

Virtualiosios valiutos (kitaip vadinamos „kriptovaliuta“, pvz. bitcoin, ethereum ir kitos) vienetai atsiranda vykstant procesui, kuris vadinamas „kasimu“ (angl. mining).

Kasimo proceso metu, kompiuterinė technika, į kurią įdiegta speciali programinė įranga, atlieka matematinius skaičiavimus, kurių metu generuojami (sukuriami) nauji virtualiosios valiutos vienetai.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 3 straipsnio nuostatas PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymą laikomas įvykusiu Lietuvoje. Kad asmens vykdomi sandoriai būtų PVM objektas, visų pirma vienas asmuo kitam asmeniui už atlygį turi teikti paslaugas arba tiekti prekes Lietuvoje, be to, tarp asmens gaunamo atlygio ir jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. asmuo atlygį turi gauti už konkrečias jo patiektas prekes ar suteiktas paslaugas.

Kai virtualią valiutą „išsikasi“ sau, tai nėra tiekiamos jokios prekės (teikiamos jokios paslaugos), todėl virtualiosios valiutos kasimas sau nelaikomas atlygiu už suteiktas paslaugas ar patiektas prekes ir, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nėra PVM objektas.

Asmuo virtualios valiutos „kasimo“ paslaugas kitam asmeniui gali teikti naudodamas paslaugų gavėjo įsigyta ir paslaugos teikėjui perduota technine įranga („Mining“ paslauga), paslaugos teikėjo paslaugos gavėjui išnuomota technine įranga („Cloud mining“ paslauga) ir pan. Jeigu asmuo už kitam asmeniui teikiamas virtualios valiutos kasimo paslaugas gauna atlygį (nesvarbu kokia (tradicine ar virtualia) valiuta) ir šios paslaugos PVM tikslais laikomos suteiktos šalies teritorijoje (Lietuvoje), tokios paslaugos yra PVM objektas (PVM įstatymo 3 straipsnis).

Ar iškastos (pagamintos) virtualiosios valiutos pardavimas yra PVM objektas?

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika byloje C-264/14, virtualiosios valiutos pardavimas (keitimas į tradicines ar kitos rūšies virtualiąsias valiutas) PVM tikslais laikomas paslaugų teikimu už atlygį. Kitaip tariant, virtualiosios valiutos keitimas į tradicinę valiutą ar kitos rūšies virtualiąją valiutą yra PVM objektas .

Vadovaujantis PVM įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, prekybos virtualiąja valiuta sandoriai yra laikomi finansinių paslaugų teikimo sandoriais (nepriklausomai nuo to, ar Lietuvos bankas pripažįsta tokią valiutą atsiskaitymo priemone), kurie PVM yra neapmokestinami . Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog PVMĮ 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo, teikiantis šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytas paslaugas (tame tarpe ir virtualiosios valiutos keitimo į tradicinės valiutos vienetus ar kitos rūšies virtualiosios valiutos vienetus), turi teisę pasirinkti skaičiuoti PVM už šias paslaugas, jeigu pirkėjas (klientas) yra apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas. Tačiau toks pasirinkimas yra įmanomas tik tuomet, kai tokios virtualiosios valiutos keitimo paslaugos pagal PVM įstatymo taisykles yra laikomos suteiktomis Lietuvoje. Taigi virtualiosios valiutos pardavimo sandoriai (priklausomai nuo aplinkybių) gali būti PVM neapmokestinami arba PVM apmokestinami, t. y. asmuo, sudarydamas tokius sandorius, gali vykdyti PVM apmokestinamą, PVM neapmokestinamą ar mišrią veiklą.

Reikia pažymėti, kad keičiant virtualiosios valiutos vienetus į tradicines ar kitos rūšies virtualiąsias valiutas, apmokestinamoji vertė yra lygi maržai, t. y. kainos, kurią atitinkamas sandorio vykdytojas sumokėjo įsigydamas valiutą, ir kainos, už kurią jis tą valiutą parduoda savo klientams, skirtumui. Virtualiosios valiutos ir euro keitimo santykio teisės aktai nereglamentuoja, todėl, nustatant virtualios valiutos ir eurų kursą, gali būti naudojamasi visa prieinama informacija ir palyginamaisiais duomenimis rinkoje.