Kompensacinio PVM tarifo taikymas

Ūkininkai kompensacinį 6 % priedą gali gauti už:

žemės ūkio produkciją. Žemės ūkio produkcija - tai tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystės produktai, taip pat produkcija, gaunama vykdant veiklos rūšis, išvardytas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 red.), patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, A sekcijos 01.1, 01.2, 01.3, 01.4, 01.5 grupėse:

• 3.5.1. 01.1 grupė – vienmečių augalų auginimas;
• 3.5.2. 01.2 grupė – daugiamečių augalų auginimas;
• 3.5.3. 01.3 grupė – augalų dauginimas;
• 3.5.4. 01.4 grupė – gyvulininkystė;
• 3.5.5. 01.5 grupė – mišrusis žemės ūkis;

• lauko darbus, javų ir žolės pjovimą, kūlimą, ryšulių formavimą, rinkimą, derliaus nuėmimą, sėjimą ir sodinimą;
• žemės ūkio produktų pakavimą ir ruošimą pardavimui, pavyzdžiui, džiovinimą, valymą, smulkinimą, dezinfekavimą ir silosavimą;
• žemės ūkio produktų sandėliavimą;
• gyvulių priežiūrą, veisimą ir šėrimą;
• įrengimų, įprastai naudojamų žemės ūkio veikloje, nuomą žemės ūkio tikslams;
• piktžolių ir kenkėjų naikinimą, augalų ir dirvos barstymą ir purškimą;
• drėkinimo ir nusausinimo įrangos eksploatavimą.

Miškininkystės paslaugos (pvz., miško auginimas, ruoša ir pan.) nepriskiriamos žemės ūkio paslaugoms. 

Asmenys, įsiregistravę į Registrą, įgyja teisę už tiekiamą žemės ūkio produkciją ir (arba) teikiamas žemės ūkio paslaugas gauti 6 % kompensacinio dydžio priedą, kai žemės ūkio produkciją ir paslaugas tiekia (teikia) Lietuvos, kitų ES valstybių narių ir trečiųjų valstybių (Norvegijos, Šveicarijos ir pan.) apmokestinamiesiems asmenims, vykdantiems bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą (PVM mokėtojams, ne PVM mokėtojams), kurie nėra ūkininkai ir kuriems Lietuvos Respublikoje nėra taikoma kompensacinio PVM tarifo schema. Kompensacinio priedo dydis apskaičiuojamas nuo pirkėjų (klientų) mokamo atlygio (išskyrus patį kompensacinį priedą) už ūkininkų tiekiamą žemės ūkio produkciją ir (arba) teikiamas žemės ūkio paslaugas. Gauto priedo Ūkininkas į biudžetą neturi mokėti, tačiau neturi teisės įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM traukti į PVM atskaitą.

Pavyzdys: Ūkininkas, įsiregistravęs į Registrą, žemės ūkio bendrovei patiekė 10 tonų kviečių po 300 Eur. už toną. Ūkininko gautinas atlygis (be kompensacinio priedo) yra 3 000 Eur. (10 x 300), nuo  kurio turi būti apskaičiuotas 6 %, t. y. 180 Eur. [( 3 000 x 6 %) / 100], kompensacinis priedas. Tokiu atveju Ūkininko gautas atlygis su kompensaciniu priedu sudarys 3 180 Eur.

Prekių ir paslaugų, susijusių su žemės ūkio produkcijos gamyba (trąšų, degalų, elektros ir pan.), pirkimo PVM Ūkininkas negali traukti į PVM atskaitą.

Kompensacinio 6 % priedo dydis (tarifas, suma) privalo būti nurodytas žemės ūkio produkcijos (paslaugų) tiekimo faktą įforminančioje PVM sąskaitoje faktūroje ar kitame apskaitos dokumente.

Be to, PVM mokėtojas įsigytos žemės ūkio produkcijos ir gautų žemės ūkio paslaugų apskaitos dokumentuose nurodytą kompensacinio priedo sumą nustatyta tvarka turi teisę įtraukti į PVM atskaitą.

Ūkininko žemės ūkio produkcijos tiekimas turi būti įforminamas:

PVM sąskaitas faktūra, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas yra Lietuvoje registruotas PVM mokėtojas. Laisvos formos produkcijos pardavimo dokumentu, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas yra:

• Lietuvos apmokestinamasis asmuo, ne PVM mokėtojas,
• kitos ES valstybės narės arba trečiosios valstybės (pvz., Norvegijos, Kanados) apmokestinamasis asmuo (PVM mokėtojas ar ne PVM mokėtojas);
• kitos ES valstybės narės PVM mokėtoju įregistruotas juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo.

Kai žemės ūkio produkciją iš Ūkininko įsigyja Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas, tai žemės ūkio produkcijos PVM sąskaitą faktūrą turi išrašyti pirkėjas, PVM mokėtojas (plačiau apie tai skaityti PVMĮ 79 straipsnio 9 dalies komentarą).

Kai žemės ūkio produkciją iš Ūkininko įsigyja Lietuvos apmokestinamasis asmuo, ne PVM mokėtojas, kitos ES valstybės narės arba trečiosios valstybės (pvz., Norvegijos, Kanados) apmokestinamasis asmuo, kitos ES valstybės narės PVM mokėtoju įregistruotas juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, tai laisvos formos apskaitos dokumentą turi išrašyti pats Ūkininkas.

Ūkininko žemės ūkio paslaugų teikimas turi būti įforminamas laisvos formos apskaitos dokumentu, nepriklausomai nuo to, ar žemės ūkio paslaugos teikiamos:

• Lietuvos Respublikos PVM mokėtojui, Lietuvos apmokestinamajam asmeniui, ne PVM mokėtojui,
• kitos ES valstybės narės ar trečiosios valstybės apmokestinamajam asmeniui (PVM mokėtojui ir ne PVM mokėtojui),
• ES valstybės narės PVM mokėtoju įregistruotam juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo.

Kai žemės ūkio paslaugas įsigyja Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas, tai žemės ūkio paslaugų laisvos formos dokumentą turi išrašyti pirkėjas, PVM mokėtojas.

Kai žemės ūkio paslaugas įsigyja Lietuvos apmokestinamasis asmuo, ne PVM mokėtojas, kitos ES valstybės narės ar trečiosios valstybės apmokestinamasis asmuo (PVM mokėtojas ir ne PVM mokėtojas), ES valstybės narės PVM mokėtoju įregistruotas juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laisvos formos dokumentą turi išrašyti Ūkininkas.

Apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas žemės ūkio produkcijos tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas privalo būti nurodytas kompensacinio priedo dydis (tarifas ir suma).