Komandiruotas darbuotojas – asmuo, kuris išsiųstas laikinai dirbti į kitą valstybę narę ir kuriam pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 35), II dalies sąlygas toliau taikomi kilmės valstybės narės teisės aktai.
Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimas:
DK 107 str. 1 – 2 d. nustatyta, jog darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.
Pagal DK 107 str. 4 d. į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
Atsižvelgiant į DK 107 str. 4 d. turinį, kadangi kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. „Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną <…>“, – taikant nurodytą teisės normą, būtina vadovautis nuoroda į DK 107 str. 4 d. nustatytą kompensavimo mechanizmą, jog „<…> darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį“.
Ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes DK 107 str. 4 d. įtvirtina aiškų kompensavimo mechanizmą darbuotojui, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, – tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką (kelionės laiką) apmokama viengubu darbuotojo darbo užmokesčiu ir kompensuojama darbuotojui poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
Taigi darbuotojui, kuris buvo kelionėje po darbo dienos valandų laiko, taikant DK 107 str. 4 d., DK 144 str. 4 ir 5 d. nurodytos teisės normos netaikomos, t. y. toks laikas nėra apmokamas kaip viršvalandinis darbas. Akcentuotina, jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas, o už poilsį pirmą darbo dieną po kelionės paliekamas darbuotojo darbo užmokestis.
Straipsnis laukia autoriaus
Straipsnis „“ dar kuriamas. Nespėjame rašyti :) Turite atitinkamos patirties? Parašykite šitą straipsnį, o mūsų redaktoriai jį patikrins ir patvirtins. Kodėl man naudinga rašyti? Kaip parašyti straipsnį?Redaguoti straipsnį
Susiję straipsniai
Resursai
10 aktyviausių autorių :
Vienijame geriausius apskaitos ir mokesčių specialistus ir kviečiame būti enciklopedijos autoriumi! Taip padidinsite savo ir savo įmonės ar įstaigos žinomumą verslo bendruomenėje!Kodėl man naudinga rašyti?