Kokios GPM prievolės gali kilti, kai darbdavys duoda beprocentę paskolą?

Praktikoje pasitaiko įvairiausių situacijų, pavyzdžiui, darbdavys suteikia darbuotojui beprocentę paskolą. Tokiu atveju darbuotojo gauta nauda, nemokant palūkanų, įvertinama (apskaičiuojama) vadovaujantis Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo (žiūrėti aktualią redakciją), patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-19 įsakymu Nr. 1K-162, 7 punkto nuostatomis.

Tai reiškia, kad darbuotojo gauta nauda apskaičiuojama pagal palūkanų tikrąją rinkos kainą, buvusią paskolos suteikimo momentu, o jei rinkoje palūkanos krito – pagal palūkanų tikrąją rinkos kainą pajamų pripažinimo momentu. Vadovaujantis šiuo aprašu, beprocentinę paskolą gavusio gyventojo nauda (kaip menamų palūkanų suma) pripažįstama pajamomis paskolos ar (ir) jos dalies grąžinimo momentu, jeigu visa (vienu kartu ar per kelis kartus) paskola grąžinama mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais), arba paskolos dalies grąžinimo momentu ir paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, jeigu tik dalis paskolos grąžinama tuo mokestiniu laikotarpiu (metų eigoje, arba tik paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, kai paskola ar jos dalis mokestiniu laikotarpiu negrąžinama.

Be to, remiantis GPM įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, iš Lietuvos įmonės (darbdavio) beprocentinę paskolą gavusio darbuotojo nauda, gauta nemokant palūkanų, laikoma gyventojo natūra gautomis A klasės su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Vadinasi, Lietuvos įmonė – pajamų natūra davėja, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, remiantis GPM įstatymo 6 straipsnio 1-1 dalimi nuo su darbo santykiais susijusių pajamų privalo apskaičiuoti pajamų mokestį, taikant 20 % pajamų mokesčio tarifą, ir jį sumokėti į biudžetą GPM įstatymo 23 straipsnyje nustatytais terminais, bei tokias išmokas natūra deklaruoti GPM įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadinasi tokiu atveju, vadovaujantis GPM įstatymo 6 straipsnio 1-1 dalimi, jeigu per kalendorinius metus gyventojo gautų su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje nurodytų pajamų bendra suma viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą (2023 metais 60 VDU yra 101.094,00 eurai), tai viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 % pajamų mokesčio tarifą. Jeigu pajamas gauna nenuolatinis Lietuvos gyventojas, tai 60 VDU skaičiavimo tikslu sumuojamos tik tos GPMI 6 straipsnio 1-1 dalyje nurodytos pajamos, kurios pagal GPMĮ 5 straipsnio nuostatas yra laikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu Lietuvoje. Perskaičiuoti pajamų mokestį dėl progresinio pajamų mokesčio tarifo (jei atsiranda prievolė jį taikyti) privalo pats pajamas gavęs gyventojas.

Papildomai paminėtina, kad įmonė darbuotojui, suteikusi paskolą, viršijančią 600 Eur, privalo ją deklaruoti FR0711 formos priede FR0711A. Darbdavys įmonė tinkamai užpildytą FR0711 formą, mokesčių administratoriui turi pateikti iki kitų kalendorinių metų balandžio 15 dienos. Fiziniam asmeniu grąžinus paskolą ar jos dalį, įmonė VMI turės pateikti FR0711 formą ir jos priedą FR0711B. Šis aiškinimas grindžiamas pagal duomenų apie juridinių asmenų fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai Taisykles VA-172.