Kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis?

Valstybės duomenų agentūra pateikia informaciją apie vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo ypatumus.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas kas ketvirtį atliekant atrankinį darbo užmokesčio statistinį tyrimą pagal patvirtintą metodiką. Išrinktos į imtį įmonės (įstaigos) pateikia darbo apmokėjimo statistinę ataskaitą ir joje nurodo visų darbuotojų darbo užmokestį, dirbtas ir apmokėtas valandas, ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičių ir kitus rodiklius.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis apskaičiuojamas bruto darbo užmokesčio lėšas dalijant iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus. Bruto darbo užmokestis apima tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.

Pajamos iš savarankiškos veiklos nėra įtraukiamos. Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius gaunamas susumavus visą darbo laiką dirbančius darbuotojus ir ne visą darbo laiką dirbančius darbuotojus, perskaičiuotus į dirbančius visą darbo laiką. Apmokėtos valandos apima visą darbuotojo darbo krūvį (įskaitant viršvalandžius, didesnį / mažesnį darbo krūvį turinčių darbuotojų laiką ir kitą apmokėtą laiką).

Bruto darbo užmokestis (VBDU) – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Įskaitomas darbo užmokestis už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, nedirbtą, bet apmokėtą laiką (kasmetines ir papildomas atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitą darbdavio apmokėtą laiką, tiesiogiai susijusį su darbu), darbo užmokesčio skirtumas dėl jo indeksavimo, pasikeitus pragyvenimo sąlygoms ir pan. Neįskaitoma materialinė pašalpa, ligos išmoka, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.