Kaip pakelti buhalterio vertę įmonėje?

Freile.lt vadovė Vaiva Anužė ir B1.lt vadovas Filip Borcov kalbasi apie buhalterius ir buhalteriją. Pripažinkime, kad buhalteriai įmonėje dažnai jaučiasi neįvertinti. 

V. Anužė: „Kelių eismo taisyklių mokytis nuobodu, bet visi turime tai daryti. Versle daugiausiai išmokstame iš praktikos. Jeigu vadovas mokėtų buhalteriją, mokėtų ir galėtų naudotis informacija, kurią turi buhalteris, jis lygiai taip pat kaip žinodamas kelių eismo taisykles, garantuotai darytų mažiau avarijų. Ir labiau buhalterį vertintų“.

F. Borcov: „Gaunasi, kad vadovas neturi finansinio raštingumo, o buhalteris neturi žinių kokia kalba kalbėti vadovui. Buhalteris būtų daug vertingesnis įmonei jeigu galėtų duomenis perduoti“.

Atlyginimas turi būti mokamas už įstatymų žinojimą

V. Anužė: „Ką aš dažnai matau, tai, kad ateina buhalteris, ypač vyresnės kartos, ir mano, kad jam atlyginimas turi būti mokamas už tai, kad jis išmano įstatymus, kad jis labai daug žino kaip apskaityti. Tačiau tai yra labai maža atlyginimo dalis. Pagrindinės dalies jis nemoka perduoti vadovui. Ir tada natūralu, kad vadovas to nematydamas nemoka ir įvertinti. Buhalteris turi informaciją, kurios reikia Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai jis turi informaciją ir, kuri naudinga vadovui, bet kaip ją pateikti patraukliai. Kita vertus, jeigu žmogaus niekas neklausia, tai ir pats buhalteris nelenda per prievartą vadovui kišti tą informaciją“.

Daugiau vertės vadovui — didesnis atlygis

V. Anužė: „Jau nuo senų laikų laikoma, kad buhalterio pagrindinė funkcija yra saugiklis. Kad jis tarp mokesčių inspekcijos ir tarp vadovo. Skydas, nuo mokesčių. Tačiau tai nėra pagrindinė jo funkcija, naudos iš buhalterio galima gauti daug daugiau“.

F. Borcov: „Jeigu buhalteris galėtų duoti vadovui ataskaitas, kurių jis dar nepaprašė, ir parodyti, kaip jas skaityti, tai buhalterė galėtų numatyti gresiančias problemas“.

V. Anužė: „Taip, tikrai. Juk buhalteris turi labai daug informacijos apie praeitį, praeitis gali padėti pasakyti apie ateitį. Tereikia išmokti prognozuoti. Retas, kuris tą daro. Aš turiu klientą, kuris labai nemėgsta finansinių ataskaitų. Jos kalba ne įpatingai gerus dalykus. Ir einu aš nuolat, sakau čia blogai, čia blogai. Jaučiuosi kaip pikta kvaksinti varna, atsisėdau ant peties ir sakau, čia negerai. Nesinori to daryti, bet žinau, kad jeigu bus nesiimta veiksmų, bus nuvažiuota negera kryptimi“.

F. Borcov: „Mes įdarbinome vieną buhalterę vien todėl, kad ji labai kompetetingai elgėsi per pokalbį. Ji atėjo ir norėjo ne apginti mane nuo mokesčių, o norėjo sukurti didesnę vertę nei įprasta buhalterė. Manau, kad buhalterės, kurios sugeba duoti didesnę vertę vadovui, automatiškai jų ir atlyginimas auga. Ir lygiai taip pat yra su apskaitos įmonėmis. Jeigu viena įmonė paruošia ataskaitą, o kita įmonė padaro ataskaitą ir dar paaiškina kas vyksta, automatiškai antroji gali pretenduoti į didesnį atlygį“.

Vadovas pats gali paskaičiuoti algas

V. Anužė: „Taip, juolab, kad pakomentuoti skaičius, žmogui, kuris išmano skaičius, nėra sudėtinga. Siunčiu balansą ir pakomentuoju, kad blogas, sakykime, yra savo ir skolinto kapitalo santykis ir, kad jeigu tikiesi paskolos, jos negausi. Taigi išversti skaičių kalbą reikia nedaug laiko. Reikia mylėti savo darbą ir išmanyti ką darai, o vadovui pridėti vertė yra labai didelė“.

F. Borcov: „Kas svarbiausia, kad ir kiek buhalterė stengtųsi, bet jeigu neparašys vadovo kalba, negalės sukurti pridėtinės vertės vadovo akyse. Buvai parašiusi knygą?“.

V. Anužė: „Taip. Knyga „Kaip skaityti finansines ataskaitas?“ ir rezultatas labai įdomus. Aš ją rašiau vadovams. Kai aš ją rašiau, buvo labai keistas jausmas, nes reikėjo kalbėti paprasta, primityvia kalba, kad mane suprastų. Ir vadovai paskaitė, tačiau replikų buvo nedaug. Bet sulaukiau daug entuziastingų padėkos laiškų iš buhalterių. Jiems staiga atsivėrė akys. Yra problema ta, kad jaunoji karta dar nespėjo įsisavinti, kas yra apskaitos griaučiai: debetas, kreditas, o senoji karta dažnai pamiršta, nes už juos galvoja buhalterinė programa. Ir fundamentalus apskaitos suvokimas pranyksta. O kai jo nėra, negali operuoti skaičiais taip, kaip reikia įmonei“.

F. Borcov: „Aš irgi turiu kelis pavyzdžius. Tarkim, neseniai teko bendrauti su vadovu, kuris sako, kad jeigu buhalterė serga, jis pats gali paskaičiuoti atlyginimus. Be abejo, man yra šokas, kad šimtui darbuotojų pats vadovas gali paskaičiuoti atlyginimus. Bet kai paklausiau ar bendraujate su buhaltere. Jis sako, kad su buhaltere nutaria į kurias klases kas eina ir toliau ji laikosi jų susitarimo. Tada aš pagalvojau, kad čia yra 1-5% Lietuvos įmonių, kurie gali tai padaryti. Pas mus taip pat yra buvę, kad buhalterė vedė vienaip, vėliau atėjo apskaitos įmonė ir įvedė pokyčių, tada atėjo Valstybinė mokesčių inspekcija kodėl deklaracijose tokie svyravimai. Ir aš turėjau žinoti apie šiuos pokyčius, nes tiek buhalteris, tiek apskaitos įmonė save apgintų“.

Vadovai atsakingi už buhalterinės apskaitos organizavimą

V. Anužė: „Smagu, kad pripažįsti. Nors vadovo viena iš funkcijų yra sutvarkyti apskaitą. Labai dažnai vadovai nežino, kad jie yra atsakingi už buhalterinės apskaitos organizavimą. Buhalteris gali tik patarti. Tačiau daugelis vadovų nežino, tuo nesidomi ir vėliau pyksta, kad apskaityta netaip. Kad yra labai daug pelno, arba labai didelį nuostolį, tačiau nieko nepadarė, kad būtų kitaip“.

Antstoliai gali užblokuoti teises į produktą

F. Borcov: „Kaip pavyzdžiui mes, gamybinė įmonė, gaminame produktą kokius keturis ar penkis metus. Tada ateina investuotojas. Klausia, kokios vertės jūsų produktas, mes žiūrime, apskaitoje to produkto net neegzistuoja, jo nėra. Žinoma man labai įdomus dar vienas atvejis, jeigu tarkim, tavo produkto vertė pusė ar trys milijonai Eur ir tada anstoliai užblokuoja. Ar gali antstoliai užblokuoti tik produktą?“.

V. Anužė: „Antstoliai? Taip, turi teises į produktą. Gali“.

Sėkmingos buhalterės = kūrybingos buhalterės

V. Anužė: „Buhalteris gali tuos skaičiuos padėlioti kaip vadovui reikia, žinoma proto ribose ir nepažeidžiant mokestinių įstatymų. Tačiau kai žmonės galvoja, kad buhalterija yra sausa sritis ir nuobodi, tai jie smarkiai apsirinka. Nes buhalterijai reikia labai daug kūrybiškumo. Iš savo patirties pažystu labai sėkmingas ir vertinamas buhalteres, kurios yra buhalterės profesionalės. Jos visos be išimties yra labai kūrybingos.

F. Borcov: „Populiarėja elektroninis verslas ar kitas, kur daug ekspedicijų, daug logistikos. Čia labai svarbu kaip atsispindi apskaitoje. Kartais ir pas mane ateina vadovas ir pasakoja kaip dokumentai turi atsispindi apskaitoje. Ar kreditus gauna, ar panašiai, tai labai svarbu, kaip tai atspindi buhalterinėje apskaitoje. Prieš dešimtmetį, vadovas buvo toliau nuo buhalterės. Nes ir verslo konkurencingumas mažesnis. O dabar jeigu vadovas ir buhalteris nedirbs vienoje sistemoje, nekalbės viena kalba, jų konkurencingumas labai stipriai sumažės“.

V. Anužė: „Aš visada savo kolegėms kartoju, kad mūsų sėkmė priklauso nuo kliento sėkmės. Jeigu klientas sėkmingas, tai ir mes turėsime atlygį. Man dėl kiekvieno kliento sėkmės asmeniškai skauda. Ir jeigu matau, kad pas klientą su skaičiais netvarkoje, tai einu ir sakau, kad netvarkoje, nors ir ne visada tai malonu girdėti. Arba kai labai sekasi, ateinu, ir sakau, žiūrėk, tavo ši paslauga ar produktas pats pelningiausias, tai reiktų šia kryptimi važiuoti. Bet, kiek aš žinau, tą daro ne dažnai ir net nemato prasmės to daryti“.

Kuo geriau supranta finansinius skaičius vadovas, tuo didesnę galią turi

F. Borcov: „Būna, kad buhalteris ateina ir parodo vadybininkams, kur ir kaip jie gali išsitraukti ataskaitas, kaip jas skaityti. Ir gaunasi, kad buhalteris sumažina darbo visai įmonei“.

V. Anužė: „Sutaupo laiko ir resursų. Bet tam reikia iš pradžių investuoti. Nes, kaip minėjai, kad vadovas gali pats paskaičiuoti atlyginimus, tai šiais laikais, darosi vis paprasčiau, ir paprasčiau. Daug sprendimų padaro buhalterinės apskaitos programos ir vadovui tereikia investuoti savo laiką tam, kad susipažintų su programa. Jis labai išlaisvėja, ir kiti darbuotojai išlaisvėja. Kuo vadovas savarankiškesnis, kuo jis mažiau priklausomas nuo buhalterio, tuo jis laisvesnis, tuo didesnę galią turi. Bet tam reikia skirti laiko“.

F. Borcov: „Jeigu vadovas nestatytų dviejų sistemų, o kurtų vieną, tai viena sistema yra ir pigiau, ir greičiau, ir lanksčiau “.

V. Anužė: „Taip, ir buhalteris tada mato viską kitu kampu. Sprendimai būtų priimti greičiau ir efektyvesni“.

20 metų patirtį sutalpinti į 4 valandas

F. Borcov: „Be to, kad vadovui suprasti buhalterį ir buhalteriui suprasti vadovą tereikia keturių valandų. Realiai vyksta kursai ir jie kartu gali nuvykti į kursus“.

V. Anužė: „Taip, mūsų su Algirdu Karaliumi projektas toks man iš pradžių atrodė utopinis. Kai mes galvojome, kaip dvidešimties metų patirtį sutalpinti į keturias valandas, man tai atrodė neįmanoma, bet man atrodo, kad mums pavyko“.

F. Borcov: „Ko daugiau ateina: vadovų ar buhalterių?“

V. Anužė: „Vadovų“.

F. Borcov: „O kaip geriausia, kad vadovas ateitų: su buhalteriu ar vienas, paslapčia?“.

V. Anužė: „Priklauso nuo buhalterio. Kaip jį vertina. Jeigu mato, kad nesusikalba su buhalteriu, tuomet, be abejonės, ateiti abiem kartu“.

F. Borcov: „Ir dar yra pilni kursai. Čia dviejų dienų ir tai jau įsiskaičiuoja tos keturios valandos, ar papildomai dvi dienos?“.

V. Anužė: „Ne, čia įsiskaičiuoja. Su tomis keturiomis valandomis dvi dienos, arba sutrumpintas keturių valandų kursas“.

F. Borcov: „Po dviejų dienų jau vadovas žino kaip skaityti ataskaitas“.

V. Anužė: „Taip, jis žino ką jos sako ir kaip jas skaityti, ir ko paprašyti iš buhalterio. Nes dažnai vadovai nežino ko paprašyti iš buhalterių“.

F. Borcov: „O ko išmoksta buhalteris per tas dvi dienas?“

V. Anužė: „Buhalteris išmoksta išversti skaičių kalbą į paprastą, kaip nedidelėmis pastangomis sukurti didelę vertę. Tą informaciją, kuri jau yra, naudoti įmonės efektyvumui“.

F. Borcov: „Ir kaip pakelti apskaitos įmonės arba buhalterio vertę. Dažnai būna apskaitininkas, tada buhalteris, o jau trečias yra buhalteris plius – finansisninkas. Jo vertė išauga rinkoje“.

V. Anužė: „Ir jis užsirikrina, kad neiškris iš rinkos. Nes stebiu, kaip buhalteriai su patirtimi tampa nereikalingi. O kodėl jie tampa nereikalingi? Todėl, kad verslo lūkesčiai yra kitokie, jie auga. Technologijos išstumia apskaitininkus ir reikalingas kitokios kokybės specialistas. Žmogus, investavęs į save, jis persikvalifikuoja į finansininką ir užsitikrina darbdavių paklausą rinkoje“.  

Ačiū už pokalbį!