Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo skelbimuose privaloma nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį. Darbdavys gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį, ar nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą.
Darbo kodeksas numato darbdavio pareigą darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Peržvelgus viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus, VDI pastebi, kad didesnė dalis darbdavių, ieškodami darbuotojų, skelbimuose jau nurodo siūlomą atlyginimą. Tačiau tai darydami vis tiek nepaiso Darbo kodekso nuostatos reikalavimų.
Siūlomas darbo užmokestis darbo skelbimuose nurodomas įvairiai: suma prieš mokesčius ar atskaičius mokesčius, kai kur į atlygį įskaičiuojami ir priedai už pasiektus darbo rezultatus ir pan.
„Darbdaviai ne visuomet įsigilina, kokį siūlomą atlyginimą jie privalo nurodyti. Turi būti skelbiamas siūlomas bazinis darbo užmokesčio dydis arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydis ir (arba) dydžio intervalas. Žinoma, darbdaviams nedraudžiama skelbime nurodyti ir mokamų priedų dydį, tačiau priedai turėtų būti aiškiai atskirti nuo bazinio darbo užmokesčio“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Nurodant bendrą darbo užmokesčio intervalą su mokamais priedais, potencialūs darbuotojai gali būti klaidinami. Todėl, pavyzdžiui, darbo skelbime gali būti siūlomas bazinio darbo užmokesčio dydžio intervalas nuo 650 eur iki 850 eurų (bruto/neto), priedai už pasiektus rezultatus – nuo 200 iki 300 Eur. (bruto/neto). Taip pat darbo skelbimuose turi būti nurodomas visas siūlomo darbo užmokesčio intervalas, pvz., nuo 650 Eur. iki 850 Eur. (bruto/neto), o ne tik pradinis intervalo dydis, pvz., nuo 600 eur. Darbo kodeksas numato, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį.
Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas. Viešas darbo užmokesčio skelbimas įneša skaidrumo, prisideda prie darbuotojų teisės į teisingą apmokėjimą už darbą ir nediskriminavimą užtikrinimo bei sustiprina darbuotojų derybines galias. Į galimus minimos Darbo kodekso nuostatos pažeidimus VDI reaguoja stebėdama viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus, taip pat gavusi pranešimus ar skundus, planinių ir neplaninių patikrinimų metu tikrindama, ar nėra pažeidimų darbo skelbimuose nurodant siūlomą atlygį.
Tuo atveju, jeigu darbdavys nevykdo reikalavimo skelbti darbo užmokestį darbo skelbimuose ar vykdo jį netinkamai, VDI, nustačiusi šį pažeidimą, gali taikyti administracinio poveikio priemones. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 880 Eur.
Straipsnis laukia autoriaus
Straipsnis „“ dar kuriamas. Nespėjame rašyti :) Turite atitinkamos patirties? Parašykite šitą straipsnį, o mūsų redaktoriai jį patikrins ir patvirtins. Kodėl man naudinga rašyti? Kaip parašyti straipsnį?Redaguoti straipsnį
Susiję straipsniai
Resursai
10 aktyviausių autorių :
Vienijame geriausius apskaitos ir mokesčių specialistus ir kviečiame būti enciklopedijos autoriumi! Taip padidinsite savo ir savo įmonės ar įstaigos žinomumą verslo bendruomenėje!Kodėl man naudinga rašyti?