Kaip atskirti, ar teikiama finansinė, ar fizinio, techninio pobūdžio paslauga PVM prasme?

Neretai praktikoje daroma įmonių klaida, yra situacijos, kuomet neatskiriama, ar tikrai teikiama turinio prasme grynai finansinė paslauga, ar vis dėlto teikiama fizinio, techninio pobūdžio paslauga, padedanti, palaikanti finansines paslaugas.

Tai svarbu atskirti, nes finansinės paslaugos atvejais atleidžiama nuo PVM skaičiavimo, tuo tarpu fizinio, techninio pobūdžio paslaugos atvejais – privaloma skaičiuoti PVM. Tai numato PVM įstatymo 28 straipsnis. Jame išvardintos finansinės paslaugos neapmokestinamos PVM.Dažniausiai neaiškumai slypi tame, jog vien fizinio, techninio, administracinio ar panašaus pobūdžio paslaugų teikimas, nekeičiantis finansinio sandorio teisinės ar finansinės situacijos, nelaikomas finansinių paslaugų teikimu. Deja, neretai įmonės klysta ir šias paslaugas sutapatina.

Pavyzdžiui, su pinigų pervedimais susijusios paslaugos yra PVM neapmokestinamos, tačiau joms realizuoti reikalingos tam tikros techninės, pvz., IT sistemų programavimo paslaugos, todėl tampa nebeaišku, kaip už tokių tarpusavyje glaudžiai susijusių paslaugų grupę skaičiuoti PVM. Vien tik faktas, kad atitinkamas elementas yra būtinas atsiskaitymo (pinigų pervedimo) funkcijai atlikti nereiškia, kad toks elementas gali būti laikomas išimtimi ir neapmokestinamas PVM pagal PVM įstatymo 28 straipsnį.       

Apibendrinant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką (pavyzdžiui, sprendimai Nr. C-29/08, C-350/10), su atsiskaitymais (pinigų pervedimu) susijusios paslaugos PVM tikslais laikomos finansinėmis paslaugomis tokiais atvejais, kai šios paslaugos yra esminės atsiskaitymo (pinigų pervedimo) funkcijai atlikti ir turi įtaką teisinių ir finansinių sąlygų pasikeitimui, t. y. tokios paslaugos, kurios įgalina sukurti, pakeisti ar panaikinti sandorio šalių teises ir / ar pareigas (būdas, kuriuo paslauga teikiama (elektroniniu, automatiniu ar rankiniu) neturi įtakos priskyrimui finansinei paslaugai). Kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sandorį, kurį sudarius pervedamos lėšos ir pakeičiama teisinė ar finansinė padėtis ir kuriam taikomas atleidimas nuo mokesčio, ir sandorį, kuris neturi tokio poveikio ir kuriam netaikomas tas atleidimas nuo mokesčio, yra tai, ar atitinkamu sandoriu realiai ar potencialiai perduodamos atitinkamų lėšų nuosavybės teisės, ar jis atlieka tokiam perdavimui būdingas ir esmines funkcijas. ESTT bylose nurodoma, kad, nustatant paslaugos pobūdį, svarbu nustatyti paslaugos teikėjo atsakomybę prieš paslaugos gavėją, t. y., svarbu nustatyti, ar ši atsakomybė yra tik dėl techninių dalykų, ar dėl teisinių bei finansinių sąlygų.

PVM įstatymo 28 straipsnio 3 dalies komentare finansinėmis paslaugomis laikomos ir mokėjimo kortelių autorizavimo paslaugos, kurios suprantamos kaip mokėjimo kortelės turėtojo identifikavimas, apimantis autorizavimo pranešimų tarp kortelės išleidėjo banko ir kortelės priėmėjo banko apsikeitimą.Taigi vadovaujantis minėtu PVM įstatymo straipsniu ir ESTT praktika, aiškintina, jog, tam, kad paslaugos būtų laikomos PVM neapmokestinamomis finansinėmis paslaugomis PVM tikslais, jos turi atitikti sąlygą, kad paslaugos turi būti esminės atsiskaitymo (pinigų pervedimo) funkcijai atlikti ir turėti įtaką teisinių ir finansinių sąlygų pasikeitimui, t. y. tokios paslaugos, kurios įgalina sukurti, pakeisti ar panaikinti sandorio šalių teises ir/ar pareigas.