Jungtinė veikla

Jungtinė veikla – bendroji ekonominė ar bendrosios įmonės vykdoma veikla, kurią pagal sutartį bendrai kontroliuoja keli partneriai. Jungtinės veiklos sutarties objektus apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 37-asis verslo apskaitos standartas „Investicijos į jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties objektus". 

Jungtinės veiklos sutarties objektas pagal savo pobūdį gali būti įvairių formų. Šiame standarte nagrinėjamas jungtinės veiklos sutarties objektas gali būti apibūdinamas kaip: bendroji ekonominė veikla; bendroji įmonė. Visoms jungtinės veiklos sutartims būdingi šie požymiai: sutartis sieja ne mažiau kaip du partnerius; į sutartį įtrauktas susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties objekto bendrosios kontrolės. Registruodama apskaitoje ir parodydama finansinėse ataskaitose investiciją į jungtinės veiklos sutarties objektą įmonė turi atsižvelgti į sutarties turinį ir ekonominę prasmę. Bendroji jungtinės veiklos kontrolė gali būti sustabdoma, jei jungtinės veiklos sutarties objektas yra reorganizuojamas ar bankrutuoja, arba jo galimybėms pervesti lėšas partneriui taikomas griežtas ilgalaikis apribojimas. Jeigu bendroji jungtinės veiklos kontrolė tęsiama, šių įvykių nepakanka paaiškinti, kodėl investicijų į jungtinės veiklos sutarties objektus apskaitai netaikomas šis standartas.

Bendroji ekonominė veikla

Pagal jungtinės veiklos sutartį bendrojoje ekonominėje veikloje gali būti naudojamas partnerių turtas ir kiti ištekliai neįregistravus įmonės kaip juridinio asmens. Pagal šią sutartį kiekvienas partneris valdo arba naudoja turtą ir kartu su kitais kontroliuoja ekonominę veiklą. Jungtinės veiklos sutartyje nurodomi būdai, kaip partneriai pasiskirsto bendras pajamas, patiriamas sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus.

Partneris, atsižvelgdamas į jam priklausančią bendrosios ekonominės veiklos bendrai kontroliuojamo turto dalį, savo finansinėse ataskaitose parodo: savo turtą ir jam tenkančią bendrai valdomo turto dalį; taip pat savo įsipareigojimus ir jam tenkančią bet kokių bendrų įsipareigojimų dalį; savo pajamų ir jam tenkančią jungtinės veiklos pardavimų pajamų dalį; savo sąnaudas ir jam tenkančią jungtinės veiklos sąnaudų dalį. Partneris atskirose finansinėse ataskaitose parodo su bendrąja ekonomine veikla susijusius savo įsipareigojimus, turtą, pajamas ir sąnaudas. Todėl, jei partneris turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, minėtų straipsnių duomenų tikslinti ar atlikti kitų eliminavimo procedūrų nereikia.

Bendroji įmonė

Pagal jungtinės veiklos sutartį veikla gali būti vykdoma anksčiau įsteigtoje arba naujoje bet kokios teisinės formos bendrojoje įmonėje. Pagal šią sutartį partnerių kontroliuojama įmonė veikia kaip ir kitos įmonės, išskyrus tai, kad partneriai vykdo bendrąją jungtinės veiklos kontrolę. Pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti bendroji įmonė yra juridinis asmuo, kuris turi atskirą turtą, prisiima įsipareigojimus, patiria sąnaudas ir uždirba pajamas. Šios įmonės veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį bendrai kontroliuoja keli partneriai, kurie turi teisę į nuosavą kapitalą. Bendrosios įmonės veikla savo pobūdžiu gali skirtis nuo partnerių veiklos arba gali būti su ja susijusi. Investicija į bendrąją įmonę apskaitoje registruojama įsigijimo savikaina.

Partnerio finansinės ataskaitos

Partneris savo atskirose finansinėse ataskaitose investicijas į bendrąsias įmones parodo taikydamas savikainos metodą. Investicijos į bendrąją įmonę partnerio konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodomos nuosavybės metodu, išskyrus atvejus, kai šios investicijos įsigytos numatant jas perparduoti arba kai pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamai bendrajai įmonei taikomi reikšmingi apribojimai. Nuosavybės metodas pradedamas taikyti nuo tos dienos, kai įmonė, į kurią investuota, pradeda atitikti bendrosios įmonės apibrėžimą.

Partneris nustoja taikyti nuosavybės metodą nuo tos dienos, kai bendroji kontrolė nutrūksta ar pasibaigia. Jei investicija į bendrąją įmonę apskaitoje buvo užregistruota pagal 18-ąjį verslo apskaitos standartą „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ kaip laikoma parduoti, bet per dvylika mėnesių nuo įsigijimo datos nebuvo perleista, apskaitoje ji turi būti registruojama ir finansinėse ataskaitose parodoma pagal šio standarto 17 ar 18 punkto reikalavimus. Naujas apskaitos metodas turi būti taikomas retrospektyviai. Jei investicija į bendrąją įmonę buvo priskirta parduoti laikomam finansiniam turtui, tačiau per dvylika mėnesių nuo įsigijimo datos nebuvo perleista, partneris keisti jos apskaitos metodo neprivalo, jeigu paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną vykdomas pardavimo procesas ir nėra pagrindo abejoti, kad netrukus po ataskaitinio laikotarpio jis bus užbaigtas.