Išskaitos iš darbo užmokesčio

Išskaitos gali būti daromos šiais atvejais:

• grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;
• grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;
• atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;
• išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (pagal Darbo kodekso 55 straipsnį) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva pagal Darbo kodekso 58 straipsnį).

Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Valstybinė darbo inspekcija pažymi, kad Darbo kodekso 150 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant darbdavys turi teisę duoti nurodymą atlikti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio. Darbo kodeksas nenumato kitokių išskaitų, atliekamų iš darbuotojo darbo užmokesčio, pvz., paties darbuotojo valia ar galimiems darbdavio nuostoliams padengti ateityje, pagrindų, todėl tokios išskaitos negalėtų būti daromos. Vis dėlto, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio taip pat gali būti daromos ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, pavyzdžiui, pagal civilinio proceso kodekso 742 straipsnio 3 dalį, kai asmuo pageidauja savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, jis turi teisę pateikti darbdaviui rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Darbdavys pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. 

Vis dlėto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybinė darbo inspekcija gauna informacijos, kad nesąžiningi darbdaviai neteisėtai renka iš įdarbinamų trečiųjų šalių piliečių lėšas siekiant ateityje padengti galimai darbdaviui padarytus nuostolius, naudodamiesi tuo, kad jie nežino Lietuvos įstatymų, nemoka valstybinės kalbos ir nedrįsta kreiptis į institucijas. Todėl institucijos pateikė išaiškinimą, kad lėšų rinkimas į fondus (pvz., vadinamosios „bačkos“) arba vekselių pasirašymas, kurių tikslas ateityje padengti darbdaviui darbuotojo galimai padarytą žalą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik laikantis darbo kodekso nuostatų.

Išskaitos iš darbo užmokesčio dėl žalos atlyginimo gali būti daromos tik darbdaviui nustačius darbuotojo darbo pareigų pažeidimą dėl jo kaltės. Atlygintinos žalos ribos – ne daugiau kaip darbuotojo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio).

Atvejai, kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą:

• jeigu žala padaryta: tyčia; darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
• neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
• pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
• darbdaviui padaryta neturtinė žala;
• kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Darbdavio rašytinis nurodymas darbuotojui išieškoti žalą turi būti priimtas nė vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Išskaitos dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jei šį terminą darbdavys praleido arba nori, kad būtų išieškota didesnio dydžio išskaita, jis negali to daryti savavališkai, o turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją (tai trišalė institucija, veikianti regioniniu principu, kurioje sprendimus priima to regiono profsąjungų, darbdavių ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovai).

Darbdavio rašytiniu nurodymu išieškant žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio privalo būti laikomasi civilinio proceso kodekse numatytų išskaitų dydžių: iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte), išskaitoma 20 %; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 %; viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį (jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas), išskaitoma – 50 %.

Jeigu asmuo mano, kad žalos išieškojimas yra nepagrįstas ir /ar neatitinka Darbo kodekse numatytos žalos išieškojimo tvarkos, per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, su prašymu turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisijų kontaktus rasite https://www.vdi.lt/Forms/DGK_kontaktai.aspx.