Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta ar mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant turtą. 

Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.

Pavyzdys: 

Įmonė 20X1 m. sausio 12 d. įsigijo skolon A atsargų už 15.000 Eur. ir B atsargų už 5.000 Eur. Minėtų atsargų transportavimo išlaidos – 200 Eur., iškrovimo išlaidos – 180 Eur. Šios atsargos apskaitoje registruojamos taip: A atsargų įsigijimo savikaina – 15.000 Eur.; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba 9 VAS MR / 8 B atsargų įsigijimo savikaina – 5.000 Eur. Atvežimo ir krovimo išlaidos priskiriamos sausio mėnesį parduotų prekių savikainai. Apskaitoje registruojama šiais įrašais:

D 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 20.000

D 6000 Parduotų prekių savikaina 380

K 4430 Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas 20.000

K 4494 Kitos mokėtinos sumos 200

K 4480 Mokėtinas darbo užmokestis 137

K 4482 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 43

Jei už įsigyjamas atsargas bus atsiskaitoma per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, atsargos apskaitoje turi būti registruojamos tikrąja atlygio verte, kuri būtų lygi kainai, už kurią jas galima įsigyti atsiskaitant iš karto. Mokėtinos sumos ir tikrosios atlygio vertės skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per visą atsiskaitymo laikotarpį.

Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos finansinių ataskaitų valiuta, taikant pirkimo dieną galiojusį apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (toliau – užsienio valiutos kursas).

Pagamintų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastai laikomos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos.

Žaliavų (medžiagų) išlaidų skirstymas į pagrindines ir pagalbines yra glaudžiai susijęs su technologijos ypatumais ir gamybos organizavimu. Pagrindinės žaliavos (medžiagos) sudaro materialų pagamintos produkcijos pagrindą ir į produkcijos savikainą įtraukiamos tiesiogiai. Į gaminamos produkcijos savikainą įtraukiama žaliavų išlaidų vertė nustatoma atsižvelgiant į pasirinktą atsargų apskaitos būdą (periodinį arba nuolatinį).

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, pagrindinių žaliavų (medžiagų) vertė, įtraukiama į pagamintos produkcijos savikainą, apskaičiuojama iš perdirbti skirtų žaliavų (prie laikotarpio pradžios likučio pridėjus per ataskaitinį laikotarpį nupirktą žaliavą) įsigijimo savikainos atimant žaliavų (medžiagų) likutį laikotarpio pabaigoje. Likutis nustatomas atlikus inventorizaciją ir įkainojamas taikant įmonės pasirinktą atsargų įkainojimo būdą (žr. 35–39 punktus).

Pavyzdys.

Ataskaitinio laikotarpio pradžioje žaliavų likutis buvo 14.000 Eur. Per ataskaitinį laikotarpį įsigyta žaliavų už 23.000 Eur. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turėjo žaliavų už 13.000 Eur. Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskirta pagrindinių žaliavų (14.000 Eur + 23.000 Eur – 13.000 Eur) už 24.000 Eur.

Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, sunaudotų pagrindinių žaliavų (medžiagų) vertė apskaičiuojama per visą ataskaitinį laikotarpį nuolat registruojant, kiek žaliavų (medžiagų) sunaudojama produkcijai pagaminti. Jos įkainojamos tada, kai sunaudojamos taikant pasirinktą atsargų įkainojimo būdą (žr. 35–39 punktus).

Pagalbinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba, nors ir yra gaminio sudedamoji dalis, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių. 

Neatsižvelgiant į tai, kokie įvertinimo būdai buvo taikyti, finansinėse ataskaitose atsargų (produkcijos) likučiai įvertinami savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte.