Komisija savarankiškai gali kreiptis raštu į valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinį skyrių su tarnybiniu pranešimu skyriui pradėti tyrimą įmonės, kuri dalyvauja kaip atsakovas darbo ginče, atžvilgiu (ne dažnai, bet pasitaiko). Nagrinėjant darbo ginčus, pasimato daug darbo normų pažeidimų. Pavyzdžiui, nagrinėjant darbo ginčą dėl daro užmokesčio, gali paaiškėti galimo nelegalaus darbo požymiai. Tai yra teisinis pagrindas darbo ginčų komisijai rašyti tarnybinį pranešimą, kad dėl galimo nelegalaus darbo fakto nustatymo, VDI teritorinis skyrius atliktų tyrimą ir šis tyrimas nagrinėjamas ir vedamas paraleliai, nepriklausomai nuo darbo ginčo. Paprastai nelegalus darbas pasireiškia dvejopa atsakomybe:
- Administracinė atsakomybė darbdavio vadovui. Jo atžvilgiu yra surašomas administracinio nusižengimo nutarimas administracinės teisenos tvarka.
- Administracinė atsakomybė darbdaviui, kaip įmonei. Darbdaviui gali būti fiksuojamas nusižengimas, pavyzdžiui, užimtumo įstatymo pažeidimas.
Tokiu atveju darbdavio vadovas nutarimą gali ginčyti civiline tvarka, o darbdavys turi teisę ginčyti nutarimą administracine tvarka. Tokiu būdu gali atsirasti dar du teisminiai procesai. Taigi iš vieno darbo ginčo gali atsirasti trys procesai – darbo ginčas, administracinio nusižengimo teisenos procesas su vadovo atsakomybe ir administracinis procesas su įmonės atsakomybe.
Darbo ginčų komisija dažniausiai išeina už darbo ginčo ribų (susidaro pavojingos situacijos) kreipdamasi į VDI teritorinį skyrių dėl to, kad įtariamas nelegalus darbas, nėra darbo apmokėjimo sistemos, nėra pasirašyto darbo sutarties, tai vienas iš nelegalaus darbo požymių pagal Užimtumo įstatymą. Pagal šį įstatymą yra trys nelegalaus darbo požymiai: nepasirašyta darbo sutartis, nepranešta Sodrai prieš vieną darbo dieną, įdarbintas užsienietis nesilaikant įdarbinimui keliamų reikalavimų, nors kitos procedūros atliktos.
Mažiau pavojingos situacijos susidaro, kai neplečiamas darbo bylų skaičius, proceso apimtis, bet tame pačiame procese sprendžiamas ginčas.
Pavyzdžiui, jei vyksta darbo ginčas dėl darbo užmokesčio, dienpinigių, atostoginių ar pan. su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, tai tokiu atveju visada yra rizika, kad darbuotojui net neprašant netesybų, komisija savo iniciatyva gali priteisti netesybas. Netesybos atsiranda, kai nutrūksta darbo santykiai ir neatsiskaitoma laiku su darbuotoju. Sankcijos taikomos darbdaviui – 1 VDU už kiekvieną pradelstą dieną, kol bus sumokėtas atsiskaitymas. Skirtingos komisijos rodo skirtingą iniciatyvą, bet praktika šiuo metu tokia, kad netesybos vis dažniau priteisiamos komisijos iniciatyva.
Komisijos uolumas priklauso ir nuo tam tikrų aplinkybių. Jei komisija pastebi, kad klaida nėra tyčinė, tai netesybų galima išvengti, tačiau esant akivaizdiems darbdavio nusižengimams, netesybos išieškomos dažniau ir uoliau. Komisija gali elgtis dvejopai: gali priteisti netesybas pati arba gali pasiūlyti darbuotojui pateikti ieškinį.
Tiek vienas, tiek kitas atvejis yra dažni, tačiau dar dažniau pasitaiko, kad pats darbuotojas nepamiršta netesybų paprašyti.
Straipsnis laukia autoriaus
Straipsnis „“ dar kuriamas. Nespėjame rašyti :) Turite atitinkamos patirties? Parašykite šitą straipsnį, o mūsų redaktoriai jį patikrins ir patvirtins. Kodėl man naudinga rašyti? Kaip parašyti straipsnį?Redaguoti straipsnį
Susiję straipsniai
Resursai
10 aktyviausių autorių :
Vienijame geriausius apskaitos ir mokesčių specialistus ir kviečiame būti enciklopedijos autoriumi! Taip padidinsite savo ir savo įmonės ar įstaigos žinomumą verslo bendruomenėje!Kodėl man naudinga rašyti?