Individualių įmonių apmokestinimo ypatumai

Nepriklausomai nuo to, kokį pajamų apskaitos principą (pinigų ar kaupimo) IĮ taikytų, sąnaudas pripažįsta tik pagal kaupimo apskaitos principą, todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pripažįstamos tik tos sąnaudos, kurios susijusios su faktiškai per mokestinį laikotarpį gautomis įplaukomis arba uždirbtomis pajamomis.

IĮ patirtos sąnaudos yra laikomos įprastinėmis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobūdį ir jeigu jos yra įprastos, vykdant atitinkamą veiklą. Pagal PMĮ 17 straipsnį leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos  įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Vadovaujantis šia nuostata, tais atvejais, kai PMĮ nėra nustatyta, kad veiklos sąnaudoms priskiriamos tik pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo išlaidos, individualios įmonės savininko tos įmonės veikloje patirtos išlaidos gali būti priskiriamos įmonės sąnaudoms. Tokio pobūdžio sąnaudos gali būti patiriamos įmonėse, kuriose savininkas ne tik organizuoja įmonės veiklą, bet ir pats tiesiogiai joje dalyvauja, arba teisės aktai nustato specifinius reikalavimus įmonės veiklos atžvilgiu (sveikatos apsaugos, kvalifikacijos ir pan.). Jeigu savininkas pats tiesiogiai dalyvauja gamybiniame procese arba vadovavimas reikalauja specifinių žinių ir jas būtina pastoviai atnaujinti, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos savininko kvalifikacijos kėlimo, apmokymo dirbti įrengimais ir panašios išlaidos. Jeigu įmonė keičia veiklos profilį, sąnaudoms gali būti priskiriamos perkvalifikavimo išlaidos.

Sąnaudoms taip pat gali būti priskirtos su trumpalaikių kursų (pvz., užsienio kalbų, buhalterinės apskaitos) lankymu susijusios išlaidos, kai jos susijusios su jų įmonės veikla. Kvalifikacijos kėlimas suprantamas kaip apmokymas trumpalaikiuose kursuose, kuriuose darbuotojai tik tobulina savo kvalifikaciją, įgytą anksčiau. (Kvalifikacijos kėlimo sąnaudoms nepriskiriamos savininko mokymosi aukštosiose, aukštesniosiose mokyklose, koledžuose ir kitose mokyklose, suteikiančiose tam tikrą išsimokslinimo lygį, išlaidos).

Leidžiamiems atskaitymams galėtų būti priskirtos ir su savininku:

• susijusios darbo apsaugos (specialių rūbų ir kitų privalomų apsaugos priemonių),
• sveikatos priežiūros (medicininės kontrolės, skiepijimo) išlaidos, jeigu teisės aktuose tokios priemonės numatytos, vykdant įmonės veiklą. Individualios įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams gali priskirti sumą, nuo kurios pagal LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos individualios įmonės savininko valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Kai IĮ moka už savininką (pvz., draudimo įmoką, už mokslą aukštojoje mokykloje ar kt.), tai šios sumos gali būti priskiriamos IĮ leidžiamiems atskaitymams tik tuo atveju, kai savininkas šias sumas priskirs su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos VSD įmokos. Tačiau šiuo atveju IĮ leidžiamiems atskaitymams priskiriama ne visa suma, tačiau tik ta dalis sumos, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos.

Individualios įmonės (IĮ) savininko ir jo šeimos narių turto naudojimas veikloje yra įforminamas IĮ savininko arba vadovo įsakymu, kuriame nurodoma:

• turto pavadinimas;
• turto apibūdinimas, techniniai - ekonominiai parametrai (plotas, tūris, pajėgumas ir pan.);
• turto savininkas (jei turto savininkas nėra IĮ savininkas, nurodoma, koks jo, kaip šeimos nario, ryšys su IĮ savininku);
• turto kaina. Turto nusidėvėjimo suma apskaičiuojama taikant tiesinį metodą ir kito mėnesio būdą. Jei turto savininkas neturi turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto kaina gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę verstis tokia veikla, arba vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimų nuostatomis. Jei turtas buvo įsigytas, bet nenaudojamas, tai įmonės veikloje naudojamo turto kaina gali būti nustatyta ir pagal to turto įsigijimą patvirtinančiuose ir juridinę galią turinčiuose dokumentuose nurodytą pirkimo kainą.
• IĮ veiklos, kurioje turtas bus naudojamas, pavadinimas;
• turto dalis, naudojama įmonės veikloje (procentais), kuri nustatoma atsižvelgiant į turto rūšį ir ekonominę naudą: naudojant transporto priemones – į įmonės reikalais nuvažiuojamų kilometrų skaičių, naudojant patalpas – į patalpų plotą (tūrį), naudojamą įmonės veiklai, naudojant įrenginius – į įrenginių darbo laiką ir pan. Jei pasikeičia įmonės veikloje naudojamo turto dalis, įmonės vadovas privalo išleisti naują įsakymą ir juo patikslinti įmonės veikloje naudojamą turto dalį.

Jeigu individuali įmonė (IĮ) pertvarkoma į kitos teisinės formos juridinį asmenį, pvz., UAB, pertvarkymo metu mokestinių prievolių įmonės ir jos savininko atžvilgiu neatsiranda. IĮ pertvarkymo atveju, kai keičiama tik jo teisinė forma, o po pertvarkymo nepasikeičia vieneto savininkai ir pertvarkytas vienetas ne trumpiau kaip 3 metus užsiima ta pačia veikla, tai toks pertvarkytas vienetas gali perkelti ankstesnių mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius, kuriuos patyrė iki pertvarkymo. Mokestinai nuostoliai perkeliami PMĮ 30 str. nustatyta tvarka. Todėl jeigu pertvarkymo metu pasikeičia vieneto savininkai, ankstesnių mokestinių laikotarpių mokestiniai nuostoliai negali būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius.

Jeigu pertvarkytas vienetas kurį laiką tęsia pertvarkyto vieneto veiklą ir, apskaičiuodamas atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaito pertvarkyto vieneto patirtus mokestinius nuostolius, tačiau veiklos pobūdį pakeičia nepraėjus 3 metams, pertvarkytas vienetas turi perskaičiuoti atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną ir mokesčių administratoriui pateikti patikslintas tų mokestinių laikotarpių metines pelno mokesčio deklaracijas.

Pelno mokesčio ir kiti tarifai