Finansų įstaigos ir finansinę apskaitą tvarkantys įpareigotieji subjektai – PPTFPĮ kontekste (III dalis)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau FNTT arba priežiūros institucija, arba finansinės žvalgybos padalinys Lietuvoje) 2020-11-18 viešai informavo visuomenę, jog ji kartu su Latvijos finansų žvalgybos padaliniu ir dar 25 šalimis dalyvauja Latvijos finansų įstaigos – ABLV bendrame tyrime dėl galimai banko vykdyto pinigų plovimo. Lietuvos priežiūros institucijos vienas iš tikslų įvertinti ir nustatyti, ar banko ABLV inicijuotos piniginės operacijos turėjo sąsajų su Lietuvos Respublika, kitaip tariant, bus vertinami finansinių perlaidų tikslai, pobūdis, kontrahentų sąsajos, finansų kilmė. 

Šioje straipsnio dalyje bus analizuojama viešai prieinama informacija, paskelbta per pastarąjį dešimtmetį, kurią pateikė FINCEN (JAV priežiūros institucija), Europos Komisija apie Latvijoje esančias tam tikras finansų įstaigas. Straipsnio pabaigoje siekiama atsakyti, ar buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims, kaip įpareigotiesiems subjektams, yra teisinis pagrindas vertinti galimą situaciją, kai kliento sandorių struktūroje egzistuoja dalykiniai santykiai (atsiskaitymai, sutartys, reikalavimų perleidimai, įskaitymai ir pan.) su trečiaisiais asmenis, registruotais egzotinėse teritorijose, o bankinės perlaidos gaunamos, pavyzdžiui, iš finansų įstaigų, esančių netoli Lietuvos Respublikos.

Tarptautinių institucijų informacija apie Latvijos finansų sektorių ir galimas rizikas

Kaip ir minėta, būtina retrospektyviai panagrinėti informaciją apie atvejus, kai buvo konstatuota galima rizika ir taikytos tam tikros sankcijos Latvijoje esančioms finansų įstaigoms. JAV priežiūros institucija 2006 metais liepos mėn. informavo, kad Latvijos VEF bankas, kaip institucija, kėlė pagrįstų rizikų JAV finansų sistemai dėl galimo pinigų plovimo, todėl FINCEN JAV finansų institucijoms uždraudė teikti korespondentines paslaugas minėtai Latvijos finansų įstaigai. JAV institucijos duomenimis, egzistavo sąsajos tarp banko savininkų ir organizuoto nusikalstamumo, galimai turint interesų vykdyti neteisėtas veikas. 

Tais pačiais 2006 metais FINCEN JAV finansų institucijas informavo, kad egzistuoja pagrįsta rizika dėl šalies bankuose esančių atidarytų atsiskaitomųjų sąskaitų, kurias kontroliuoja ofšorinės bendrovės. Kadangi trūksta informacijos, kieno naudai jos atidarytos ir kas tiesiogiai ar netiesiogiai jas kontroliuoja. Atkreipiamas dėmesys, jog pačioje JAV, t. y. kai kuriose valstijose, trūksta korporatyvinio skaidrumo formuojant juridinius asmenis bei nurodoma, kad JAV registruotos įtartinos bendrovės (kurios prilyginamos angl. shell companies dėl naudos gavėjo (-ų) nenustatomumo) turėjo aktyvias bankines sąskaitas Latvijoje, Rusijoje. 
2014 metais Europos Komisija išleido pranešimą („Vertinant verslo praktiką Latvijos finansų sektoriuje“), kuriame išreiškė susirūpinimą dėl nerezidentinės bankininkystės ir kitų, tarp jų pinigų plovimo prevencijos, aspektų. Pranešime nurodoma, jog nerezidentinis krepšelis sudaro pusę indėlių šalies finansų sistemoje, o tokių finansų įstaigų, kaip Rietumu, ABLV 90 % aktyvų ir pasyvų sudaro būtent nerezidentinis krepšelis. Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos pateiktais duomenimis daugiau kaip 85% nerezidentinių depozitų orientuoti ne į ilgalaikį jų išlaikymą, o, priešingai, sukoncentruoti į trumpalaikį jų išlaikymą, pagrinde, depozitai priskiriami bendrovių komerciniams santykiams vykdyti. Nurodoma, kad daugiau kaip pusė sutelkto turto yra susiję su tokiomis jurisdikcijomis kaip Britų Mergelių salos, Belizas ir pan. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apie 80 % nerezidentinių depozitų susiję su Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių verslo subjektais ir kitais fiziniais asmenimis. Ataskaitoje nurodomos ir tam tikros rizikos, būdingos į finansų logistikos paslaugas orientuotoms institucijoms, pavyzdžiui, likvidumo rizika dėl staigaus nerezidentinių indėlių nutekėjimo, reputacijos rizika dėl kylančių iššūkių nustatant tikruosius naudos gavėjus ar rizika, susijusi su korespondentine bankininkyste. 

2018 metais JAV iždo departamentas priėmė sprendimą JAV finansų institucijoms uždrausti banko ABLV naudai tiesiogiai ar netiesiogiai vykdyti korespondentinę bankininkystę. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis turimais pirminiais duomenimis apie galimai vykdomą pinigų plovimą per Latvijoje esančią finansų įstaigą ABLV. JAV institucijos be užuolankų nurodė, kad Latvija, kaip jurisdikcija, regione atlieka jungiančią („finansų tilto“) grandį tarp NVS šalių, ES ir JAV finansų institucijų. Ataskaitoje pabrėžiama, jog dauguma banko ABLV klientų buvo juridiniai asmenys, kurie registruoti lengvatinėse teritorijose (tiksliau šiame kontekste angl. shell companies). Pateikiami duomenys išties iškalbingi, kadangi FINCEN turimais duomenimis, banko atsakingi asmenys tiesiogiai ir sąmoningai dalyvavo įtartinose schemose, manipuliavo AML reguliacinėmis procedūromis, neišvengta ir kyšininkavimo atvejo vietos priežiūros institucijai.

Kodėl visa tai turėtų būti aktualu finansų apskaitą tvarkančiam asmeniui?

Iš pateiktų faktinių duomenų apie Latvijos finansų sektoriuje egzistavusias (galbūt dar egzistuojančias) rizikas apskaitą tvarkantis subjektas turėtų suprasti, jog ne Lietuvos Respublikoje esanti finansų įstaiga (ofšorinis finansų centras), pavyzdžiui, minimas nebeegzistuojantis bankas ABLV, gali būti rizika buhalteriui Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kontekste. Gali kilti natūralus klausimas, kodėl egzotinėse teritorijose registruotos struktūros depozitus laiko, pavyzdžiui, Latvijoje, ar Mergelių salose nėra finansų įstaigų. Atsakymas labai paprastas ir praktiškas – Latvija arčiau, patogiau ir komunikacija paprastesnė, o Mergelių salose finansų įstaigų yra ne viena. 

Kalbant bendrai apie finansų įstaigas platesniame kontekste, tarptautinės institucijos, kaip antai, FATF, Tarptautinis valiutos fondas periodiškai pateikia ataskaitas apie tam tikrų jurisdikcijų atsparumą ir atitiktį AML reguliavimui. Todėl buhalteris iš viešai prieinamų šaltinių gali susidaryti pakankamai suprantamą situacijos įvertinimą jo konkrečioje situacijoje, atkreipiant dėmesį, kokiomis finansų įstaigų paslaugomis yra naudojamasi, ar toje šalyje egzistuoja didelė tolerancija nerezidentiniam krepšeliui ir pan.

Praktikoje finansų apskaitą tvarkantiems asmenims kyla nemažai klausimų, pavyzdžiui, ar ūkinės operacijos su Mergelių salomis yra rizika, kaip užtikrinti prevenciją, kai buhalteris dirba su istoriniais duomenimis, ar kliento (LT) sandoris yra rizikingas, kai kas mėnesį už suteiktas paslaugas gaunama apie 15 000 Eur pagal sudarytą konsultavimo paslaugų sutartį iš pirkėjo, esančio pvz. Singapūre ir t. t. Tai tik keli aktualūs klausimai iš daugelio galimų, o į juos nėra vieno atsakymo, kadangi kiekviena situacija kompleksinė ir susidedanti iš daugelio aspektų. 

Finansų apskaitą tvarkančiam asmeniui iš principo visais atvejais aktualu turinys ir vertė, kaip svarbiausi sandorio elementai, kadangi apskaitoje svarbiausia teisingai registruoti finansinius duomenis ir turėti jų pagrindimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog klasikinė taisyklė, kad buhalteris apskaitą tvarko iš jam pateiktų duomenų, AML kontekste negalioja. Šioje vietoje įpareigotasis subjektas veikia pakankamai aktyviai, kadangi jį įpareigoja reguliavimas.
Būtent nacionalinis ir tarptautinis reguliavimas numato, kad buhalteris turi vykdyti nuolatinę kliento stebėseną, o tai neapsiriboja, kaip jau minėta, vien tik pateiktų dokumentuotų ūkinių faktų registravimu finansinėje apskaitoje. Tačiau tuo pačiu tai nereiškia, kad buhalteris skanuoja kiekvieną operaciją kaskart, kai jam yra pateikiami pagrindžiantys dokumentai. Finansų apskaitą tvarkantis asmuo turi ieškoti pusiausvyros ir protingo požiūrio kiekvieno kliento atveju, kadangi komerciniais santykiais grįstas pinigų plovimas turi tam tikrų ypatybių. Pavyzdžiui, ar apskaitą tvarkantį asmenį įtikina kliento pateiktuose dokumentuose esantys sandorio elementai – vertė ir turinys. Taip pat visiškai nesvarbu, kad sandoriai vyksta tarp apmokestinamųjų asmenų, nes profesionalaus pinigų plovimo atvejais mokesčiai sumokami. Todėl buhalteris pirmiausia turi valdyti rizikas, ko šiuo atveju reikalauja ir reguliavimas, o kliento sandoriai su ofšorinėmis teritorijomis yra viena iš rizikų.

Nepaisant fakto, kad buhalteris dirba su istoriniais duomenimis, jis turi pareigą juos vertinti. Tarp kliento ir buhalterio susiklosto tęstinio pobūdžio santykiai, o kliento periodinis duomenų pateikimas už tam tikrą laikotarpį yra natūralus procesas buhalterio profesijoje. Todėl apskaitą tvarkančiam asmeniui, kaip įpareigotajam subjektui, labiau būdingas netolimos praeities sandorių vertinimas/analizė.

Latvijos finansų sektoriuje pastaraisiais metais įvykęs įvykis bankiniame sektoriuje ir apskritai pastarąjį dešimtmetį įvairių institucijų nuolatiniai pastebėjimai apie galimai egzistavusias rizikas finansų apskaitą tvarkančiam asmeniui sukuria pagrįstas prielaidas vertinti ne tik sandorių pobūdį, bet tuo pačiu ir atkreipti dėmesį į buhalterinę sąskaitą 271, kaip vieną iš komponentų dalykinių santykių metu tarp kliento ir įpareigotojo subjekto.

Sistemiškai vertinant susiklosčiusį santykį tarp finansų įstaigų ir apskaitą tvarkančio asmens, kaip įpareigotojo subjekto, matyti, jog aptariamoje situacijoje tarpusavio kooperacija efektyviau padėtų nustatyti rizikas, kadangi tiek buhalteris, tiek finansų įstaiga nagrinėja sandorių pobūdį, o bankas papildomai vertina tarp finansų institucijų susiklostančius korespondentinius santykius. Todėl, jeigu siekiama, kad kova su pinigų plovimu nebūtų fragmentiška, būtina glaudžiau bendradarbiauti visiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytiems subjektams.