Dvigubo apmokestinimo panaikinimas sudarius apmokestinimo išvengimo sutartį

Nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėse, su kuriomis Lietuva  yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautų pajamų (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus), nuo kurių tose užsienio valstybėse buvo sumokėtas pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis, tarptautinis juridinis dvigubas apmokestinimas Lietuvoje naikinamas taikant atleidimo metodą, t. y. šiose nuostatose minimos nustatytas sąlygas atitinkančios pajamos Lietuvoje atleidžiamos nuo pajamų mokesčio.

Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas nuo pajamų mokesčio Lietuvoje atleidžiamos nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos bet kokios rūšies pajamos, išskyrus palūkanas, dividendus ir honorarus, jeigu:

• tokios pajamos gautos užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir
• šių pajamų šaltinis yra 1.2.1. papunktyje nurodytoje  užsienio valstybėje. Laikoma, kad pajamų šaltinis yra užsienio valstybėje, jeigu pajamas išmokėjęs asmuo yra tos užsienio valstybės vienetas, gyventojas ar toje valstybėje registruotas kokio nors vieneto nesavarankiškas struktūrinis padalinys arba pajamos gautos už nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje vykdytą veiklą (pvz., pajamų gyventojas uždirbo per užsienio valstybėje registruotą nuolatinę bazę arba pajamų gyventojas gavo už užsienio valstybėje vykdomą samdomąjį darbą), ir 
• tokių pajamų apmokestinimas užsienio valstybėje buvo numatytas jos vidaus mokesčių įstatymuose, o dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis tai užsienio valstybei suteikė teisę apmokestinti tokias pajamas, ir
• nuo šių pajamų užsienio valstybėje nustatyta tvarka sumokėtas mokestis, kuris yra pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis, ir
• gyventojas turi dokumentą apie toje užsienio valstybėje gautas pajamas ir nuo jų toje valstybėje sumokėtą pajamų mokestį ar jam tapatų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos pajamos (išskyrus palūkanas, dividendus ir honorarus), nuo kurių toje užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu gyventojas kartu su metine pajamų deklaracija pateikia dokumentą (pvz.: pažymą, deklaraciją ir pan.) apie toje užsienio valstybėje gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Tokį dokumentą nuolatiniam Lietuvos gyventojui gali išduoti jo darbdavys užsienio valstybėje ar kitas asmuo, iš kurio gyventojas gavo pajamų, arba tos užsienio valstybės mokesčių administratorius. Svarbu, kad tokiame dokumente būtų pateikti duomenys, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti pajamas gavusį asmenį – nuolatinį Lietuvos gyventoją, taip pat nustatyti mokestinį laikotarpį, kurį gautos pajamos, tokiam gyventojui apskaičiuotą tokių pajamų sumą ir nuo pajamų užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą.

Pateikiamas pavyzdys:

Nuolatinis Lietuvos gyventojas dirbo Airijoje ir iš Airijos vieneto gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių Airijos vienetas pagal Airijos vidaus mokesčių įstatymus išskaičiavo pajamų mokestį.

Remiantis Lietuvos ir Airijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio (Samdomasis darbas) nuostatomis, pajamos už samdomąjį darbą, kurias nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna dirbdamas Airijoje, gali būti apmokestinamos Airijoje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus. Vadinasi, Airija turėjo teisę apmokestinti nuolatinio Lietuvos gyventojo už samdomą darbą Airijoje iš Airijos vieneto gautas pajamas.

Todėl, naikinant nuolatinio Lietuvos gyventojo tokių Airijoje uždirbtų pajamų dvigubą apmokestinimą Lietuvoje, jos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio, jeigu gyventojas turi dokumentą apie Airijoje gautas su darbo santykiais susijusias pajamas ir nuo jų Airijoje išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą.

Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi  ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos pajamos (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus) buvo neapmokestintos pajamų mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu toje užsienio valstybėje dėl jos vidaus mokesčių įstatymuose pajamoms nustatytų mokesčio lengvatų (pvz., nuolatinis Lietuvos gyventojas užsienio valstybėje gavo mažesnę pajamų sumą negu toje valstybėje gyventojams nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis, todėl pajamų mokestis užsienio valstybėje neturėjo būti mokamas), tokios pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu ir Lietuvoje. Deklaruodamas tokias pajamas kaip neapmokestinamas pajamas, gyventojas prie metinės pajamų deklaracijos turi pridėti dokumentą apie užsienio valstybėje gautas pajamas. Tačiau, jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos pajamos (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus) buvo neapmokestintos pajamų mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu toje užsienio valstybėje dėl to, kad tokios pajamos užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms arba nelaikomos pajamomis, laikoma, kad šios pajamos nebuvo apmokestintos užsienio valstybėje, todėl Lietuvoje jos apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo pajamų (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus)  užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir tokios pajamos buvo apmokestintos toje užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, bet pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas ši užsienio valstybė neturėjo teisės apmokestinti tokių pajamų, tai šios pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvoje (t. y. jos neatleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje).

Pateikiami pavyzdžiai:

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, sudaręs darbo sutartį su Danijos vienetu, dirbo Lietuvoje. Kiekvieną mėnesį iš Danijos vieneto už darbą Lietuvoje gyventojas gaudavo su darbo santykiais susijusių pajamų. Danijos vienetas, nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėdamas su darbo santykiais susijusias sumas, nuo išmokamos sumos pagal Danijos Karalystės mokesčių įstatymus išskaičiuodavo pajamų mokestį.

Remiantis Lietuvos ir Danijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio (Samdomasis darbas) nuostatomis, pajamos už samdomąjį darbą, kurias nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna dirbdamas Lietuvoje, apmokestinamos tik Lietuvoje.

Vadinasi, pajamų mokestį nuo iš Danijos vieneto už darbą Lietuvoje gautų su darbo santykiais susijusių pajamų visos sumos (neatėmęs Danijoje išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos) gyventojas turi sumokėti Lietuvoje GPMĮ nustatyta tvarka bei šias pajamas kartu su kalendoriniais metais gautomis kitų rūšių pajamomis deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. 

Ne pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas Danijoje išskaičiuotas pajamų mokestis nuolatiniam Lietuvos gyventojui turi būti grąžinamas iš Danijos Karalystės biudžeto.  

2) Nuolatinis Lietuvos gyventojas dalyvavo loterijoje Latvijoje ir laimėjo pajamų sumą. Loteriją organizavęs Latvijos vienetas, tokiam gyventojui išmokėdamas piniginį laimėjimą, nuo laimėjimo sumos pagal Latvijos mokesčių įstatymus išskaičiavo pajamų mokestį.

Remiantis Lietuvos ir Latvijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 21 straipsnio (Kitos pajamos) nuostatomis, nuolatinio Lietuvos gyventojo iš Latvijos gauti loterijų laimėjimai apmokestinami tik Lietuvoje, t. y. pajamų gavėjo rezidavimo valstybėje.

Pajamų mokestį nuo iš Latvijos gauto piniginio laimėjimo sumos (neatėmęs Latvijoje išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos), jeigu toks laimėjimas pagal GPMĮ yra apmokestinamosios pajamos, gyventojas turi sumokėti Lietuvoje GPMĮ nustatyta tvarka bei šias pajamas kartu su kalendoriniais metais gautomis kitų rūšių pajamomis deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

Ne pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas Latvijoje sumokėtas pajamų mokestis nuolatiniam Lietuvos gyventojas turi būti grąžinamas iš Latvijos Respublikos biudžeto.

Lietuvos vieneto savo darbuotojui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui už samdomąjį darbą užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos (priskiriamos A klasės pajamoms), nuo kurių toje užsienio valstybėje buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, jeigu turimas pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio nuo tokių išmokų sumokėjimą užsienio valstybėje įrodantis dokumentas. Pažymėtina, kad minėtas atleidimas nuo pajamų mokesčio Lietuvoje taikomas tik tuo atveju, jeigu pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio (Su darbo santykiais susijusi veikla) nuostatas užsienio valstybė turėjo teisę tas pajamas apmokestinti.

• Nuolatinis Lietuvos gyventojas, iš Lietuvos vieneto už samdomąjį darbą užsienio valstybėje,  su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gavęs su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių toje užsienio valstybėje buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, iš Lietuvos Respublikos biudžeto gali susigrąžinti nuo tokių pajamų jas išmokant Lietuvos vieneto išskaičiuotą ir į Lietuvos Respublikos biudžetą pervestą pajamų mokesčio sumą, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikęs savo metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir dokumentą, įrodantį, kad nuo tokių su darbo santykiais susijusių pajamų užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, bei  dokumentą, įrodantį, kad tokios pajamos užsienio valstybėje buvo apmokestintos pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas, t. y. dokumentą apie gyventojo užsienio valstybėje išbūto laiko trukmę arba apie tai, kad gyventojo už darbą užsienio valstybėje gautas atlyginimas priskirtinas toje valstybėje esančiai Lietuvos vieneto nuolatinei buveinei, arba kad gyventojas buvo išnuomotas užsienio valstybės įmonei; pvz., Lietuvos vieneto išduotą pažymą apie komandiruotės į užsienio valstybę trukmę, Lietuvos vieneto ir užsienio vieneto sutarties, pagal kurią gyventojas buvo išsiųstas dirbti į užsienio valstybę, kopiją ir pan.
• Tam, kad nuolatiniam Lietuvos gyventojui mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) nesusidarytų didelė pajamų mokesčio našta, kai iš Lietuvos vieneto jo gautos su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje (o naikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą gyventojas gali tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), kadangi gyventojo  metinė pajamų mokesčio deklaracija už kalendorinius metus gali būti pateikta tik kalendoriniams metams pasibaigus, bet ne vėliau kaip iki gegužės 1 d.), Lietuvos vienetas mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gali naikinti savo darbuotojui išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų už samdomąjį darbą užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, dvigubą apmokestinimą. Kaip tai atlikti, nustatyta Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklėse (kurios patvirtintos VMI prie FM viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121) ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų užpildymo ir pateikimo taisyklėse (kurios patvirtintos VMI prie FM viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9).  

Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje Lietuvos vienetas neturi nurodyti duomenų apie mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) atitinkamą kalendorinį mėnesį nuolatiniam Lietuvos gyventojui už samdomąjį darbą užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas (pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms), jeigu, turėdamas dokumentą, įrodantį, kad nuo tokių išmokų užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, naikina tokių išmokų dvigubą apmokestinimą, t. y. tokias išmokas priskiria neapmokestinamosioms pajamoms.

Pateikiami pavyzdžiai:

Lietuvos įmonė vykdo ūkinę veiklą Latvijoje per toje valstybėje registruotą nuolatinę buveinę. Lietuvos įmonės nuolatinėje buveinėje Latvijoje dirba nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam ji, kiekvieną mėnesį mokėdama atlyginimą, nuo išmokamos sumos pagal Latvijos Respublikos vidaus mokesčių įstatymus išskaičiuoja pajamų mokestį, kadangi pagal Lietuvos ir Latvijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio nuostatas, neatsižvelgiant į tai, kiek dienų nuolatinis Lietuvos gyventojas išbūna Latvijoje, Latvija turi teisę apmokestinti tokį atlyginimą, kuris priskiriamas Lietuvos įmonės nuolatinei buveinei Latvijoje. Lietuvos įmonė Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje nenurodo tokiam gyventojui už darbą Latvijoje išmokėto atlyginimo sumos, ir įmonė neprivalo turėti dokumento apie faktinį mokesčio nuo tokio atlyginimo sumokėjimą Latvijoje, kadangi toks atlyginimas pagal Lietuvos ir Latvijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas bet kokiu atveju yra atleidžiamas nuo pajamų mokesčio Lietuvoje.

Lietuvos įmonė, su Norvegijos kompanija sudariusi personalo nuomos sutartį, vieną savo darbuotoją - nuolatinį Lietuvos gyventoją kalendoriniais metais išsiunčia dirbti į Norvegiją. Toks darbuotojas Norvegijoje dirba visą birželio mėnesį. Lietuvos įmonė atlyginimą už darbą Norvegijoje darbuotojui išmoka liepos 3 d. ir nuo jo išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą perveda pajamų mokestį.

Lietuvos įmonė darbuotojui už darbą Norvegijoje išmokėtą su darbo santykiais susijusių pajamų sumą ir nuo jo išskaičiuotą ir į Lietuvos Respublikos biudžetą pervestą pajamų mokesčio sumą nurodo liepos mėnesio  Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje.

Tarkime, kad toks darbuotojas pajamų mokestį nuo už darbą Norvegijoje į Norvegijos Karalystės biudžetą sumokėjo rugpjūčio mėnesį. Pagal Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį Lietuvos įmonės Norvegijos kompanijai išnuomoto darbuotojo (nuolatinio Lietuvos gyventojo) už darbą Norvegijoje iš Lietuvos gautas atlyginimas gali būti apmokestinamas Norvegijoje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus.

Lietuvos įmonė, naikindama tokiam darbuotojui už darbą Norvegijoje išmokėto atlyginimo dvigubą apmokestinimą, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia patikslintą liepos mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formą, kurioje nenurodo darbuotojui už darbą Norvegijoje išmokėto atlyginimo sumos ir nuo jo išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos (t. y. šias sumas atima iš deklaracijoje nurodytų bendrų sumų). 

Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formoje ir jos priede GPM312L nuolatiniam Lietuvos gyventojui už samdomąjį darbą užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurių dvigubą apmokestinimą naikino mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais), Lietuvos vienetas turi nurodyti kaip neapmokestinamąsias su darbo santykiais susijusias A klasės išmokas. Kartu su deklaracija mokesčių administratoriui Lietuvos vienetas turi pateikti dokumentą, įrodantį, kad nuo deklaracijoje nurodytam nuolatiniam Lietuvos gyventojui už darbą užsienio valstybėje išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis ir dokumentą, įrodantį, kad nuo tokių išmokų užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, remiantis šios sutarties nuostatomis ( t. y. dokumentą apie gyventojo užsienio valstybėje išbūto laiko trukmę arba apie tai, kad gyventojo už darbą užsienio valstybėje gautas atlyginimas priskirtinas toje valstybėje esančiai Lietuvos vieneto nuolatinei buveinei, arba kad gyventojas buvo išnuomotas užsienio valstybės įmonei; pvz., Lietuvos vieneto pažyma apie komandiruotės į užsienio valstybę trukmę, Lietuvos vieneto ir užsienio vieneto sutarties, pagal kurią gyventojas buvo išsiųstas dirbti į užsienio valstybę, kopija ir pan.).

Jeigu Lietuvos vienetas nuo savo darbuotojui - nuolatiniam Lietuvos gyventojui už samdomąjį darbą užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, išmokamų su darbo santykiais susijusių išmokų išskaičiuoja pajamų mokestį ir jį perveda į Lietuvos Respublikos biudžetą ir pajamų mokestį nuo tokių išmokų savo lėšomis sumoka į užsienio valstybės biudžetą, tokios išmokos, naikinant jų dvigubą apmokestinimą, yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje. 

Nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautų dividendų, palūkanų ir/ar honoraro, nuo kurių tose užsienio valstybėse buvo sumokėtas pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis, tarptautinis juridinis dvigubas apmokestinimas Lietuvoje naikinamas taikant atskaitymo (kredito) metodą, t. y. užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis nuo šiose nuostatose minimų pajamų atskaitomas iš Lietuvoje mokėtinos pajamų mokesčio sumos, tenkančios šioms užsienio valstybėje gautoms pajamoms.

• Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti užsienio valstybėje  nuo dividendų, palūkanų ir/ar honorarų sumokėtą pajamų mokestį ar jam tapatų mokestį tuo atveju, jeigu:
• dividendai, palūkanos ir honorarai gauti užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir
• tokių dividendų, palūkanų ir honorarų šaltinis yra 2.1.1. papunktyje nurodytoje užsienio valstybėje. Laikoma, kad dividendų, palūkanų ir honorarų šaltinis yra užsienio valstybėje, jeigu šios rūšies pajamas išmokėjęs asmuo yra tos užsienio valstybės vienetas, gyventojas ar toje valstybėje registruotas kokio nors vieneto nesavarankiškas struktūrinis padalinys, ir
• tokių dividendų, palūkanų ir honorarų apmokestinimas užsienio valstybėje buvo numatytas jos vidaus mokesčių įstatymuose ir tokios pajamos užsienio valstybėje buvo apmokestintos atsižvelgiant į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas, ir
• nuo dividendų, palūkanų ir honorarų užsienio valstybėje sumokėtas mokestis, kuris yra  pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis, ir
• gyventojas turi dokumentą apie toje valstybėje gautų dividendų, palūkanų ir honorarų sumas bei nuo jų toje valstybėje sumokėtą pajamų mokestį ar jam tapatų mokestį.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) užsienio valstybėse, su kuriomis Lietuva yra  sudariusi  ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, sumokėjęs pajamų mokestį ar jam tapatų mokestį, į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną pajamų mokesčio sumą apskaičiuoja tokiu būdu:

• apskaičiuoja visas savo per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautas pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir užsienio valstybėse;
• GPMĮ 16 straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuoja apmokestinamųjų pajamų sumas (žr. GPMĮ 16 straipsnio komentarą);
• GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuoja nuo užsienio valstybėse gautų dividendų, palūkanų ir/ar honorarų Lietuvoje mokėtinas pajamų mokesčio sumas;
• iš taip apskaičiuotų pajamų mokesčio sumų atskaito užsienio valstybėse sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumas, nustatytas remiantis šio straipsnio 4 ir 5 dalimi. 

Užsienio valstybėje sumokėto mokesčio suma kita valiuta nei eurais turi būti nurodoma eurais pagal oficialų  euro ir užsienio valiutos santykį, kurį Europos centrinis bankas buvo nustatęs:

• tokių dividendų, palūkanų ir honorarų faktiško gavimo dieną, kai mokestis užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas prie pajamų šaltinio, arba
• paskutinę mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) dieną, kai tikslaus dividendų, palūkanų ir honorarų gavimo momento nustatyti nėra galimybių arba kai tokios pajamos buvo gaunamos periodiškai visą mokestinį laikotarpį.

Tam, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) toje užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gavęs dividendus, palūkanas ir/ar honorarą, nuo kurių toje valstybėje buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, galėtų atskaityti iš GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos toje užsienio valstybėje nuo tų pajamų sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą, apskaičiuotą remiantis šio straipsnio 4 ir 5 dalimi, privalo turėti dokumentą apie per tą mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) toje užsienio valstybėje gautų dividendų, palūkanų ir/ar honoraro sumas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą. Dokumentą gyventojas turi pateikti kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija. Tokį dokumentą nuolatiniam Lietuvos gyventojui gali išduoti dividendus, palūkanas ir/ar honorarą išmokėjęs asmuo užsienio valstybėje arba tos užsienio valstybės mokesčių administratorius. Svarbu, kad dokumente būtų pateikti duomenys, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti pajamas gavusį asmenį – nuolatinį Lietuvos gyventoją, taip pat nustatyti mokestinį laikotarpį, kurį gauti dividendai, palūkanos ir/ar honoraras, gyventojui apskaičiuotą dividendų, palūkanų ir/ar honoraro sumą ir nuo jos užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą. 

Tuo atveju, kai GPMĮ nuostatos leidžia atskaityti didesnę užsienio valstybėje sumokėto mokesčio sumą, negu atitinkamos tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatos, tai gyventojas, atskaitydamas užsienio valstybėje sumokėtus mokesčius, gali taikyti GPMĮ 37 straipsnio nuostatas, tačiau ir šiuo atveju atskaityti galima tik tokius mokesčius, kuriuos ta užsienio valstybė turėjo teisę imti remdamasi tarptautinės sutarties nuostatomis.