Darbo užmokesčio mokėjimas grynaisiais pinigais

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 140-8 straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.

Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusios išmokų, taip pat dienpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensacijų mokėjimo grynaisiais pinigais tais atvejais, kai darbuotojo darbo sutartyje nustatytas ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, jeigu kartu tenkinama sąlyga – pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 33 straipsnio 4 dalis).

Be to, kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo DK ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus tam tikras išimtis, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Teritorinėse kolektyvinėse sutartyse ir šakos kolektyvinėse sutartyse leidžiama susitarti dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusios išmokų, taip pat dienpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensacijų mokėjimo grynaisiais pinigais, jeigu kartu tenkinama sąlyga – pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 193 straipsnio 3 dalis).

VMI konsultuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kurio 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 

Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies  nuostatos netaikomos, jeigu kituose įstatymuose yra nustatyti atvejai, kuriais tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius turi būti atliekami tik negrynaisiais pinigais arba bendra jų suma gali būti kitokio dydžio, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

Mokėdami darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat dienpinigius ir komandiruotės išlaidas, turite vadovautis DK nuostatomis, leidžiančiomis dalį darbo užmokesčio mokėti grynaisiais pinigais.