Darbo laiko norma darbuotojams auginantiems vaikus iki 3 m.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 str. 5 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.

Vadovaujantis DK 112 str. 3 d., darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Atitinkamai ir DK 112 str. 5 d. nurodytas savaitės darbo laiko trumpinimas iki 32 val. taikomas darbuotojams, dirbantiems visą jiems priklausančią darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę arba mažesnę normą, nustatytą Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. 

Paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką (DK 40 str.), darbo laikas turėtų būti trumpinamas proporcingai jo savaitės darbo laiko normai, pvz. jeigu darbuotojas dirba mažiau nei 40 val./sav., o 20 val./sav. apskaičiavus proporcingai – darbuotojas turėtų faktiškai dirbti 16 val./sav., tačiau darbo užmokestis apmokama už 20 val./sav. Priešingai, jeigu darbuotojas dirba 60 val./sav. tai apskaičiavus proporcingai – darbuotojui darbo laiko norma turėtų būti mažinama – 12 val., faktiškai darbuotojas dirbtų 48 val./sav., o apmokama už 60 val./sav.

Kitu atveju, jeigu darbuotojo, kuriam taikoma DK 112 str. 5 d. nustatyta garantija, visas darbo laikas yra pvz. 38 val./sav. vadovaujantis Aprašo nuostatomis, - savaitės darbo laiko norma trumpinama iki 32 val. /sav. Pažymėtina, jeigu darbo sutartyje su darbuotoju, kuriam visas darbo laikas pagal Aprašą yra sutrumpintas ir su darbuotoju yra susitarta dėl ne viso darbo laiko, pvz., 10 val. per savaitę, tokiu atveju darbo laiko norma vadovaujantis DK 112 str. 5 d. mažinama proporcingai, 38 val. prilyginant 32 val. ((32*10)/38 = 8,42 val.).

Paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu nustatytas nekintantis, individualus ar kitas darbo laiko režimas, kurio darbo laiko norma įvykdoma paprastai per savaitę –tuomet, vadovaujantis DK 112 str. 5 d. sutrumpėja darbuotojo savaitės darbo laiko norma ir darbuotojas turi teisę pasirinkti ar norėtų trumpinti darbo dienas, pvz. vieną dieną nedirbti, ar norėtų trumpinti kiekvienos ar kelių darbo dienos (-ų) darbo valandas.

Kitu atveju, jeigu darbuotojas dirba pagal nustatytą suminės darbo laiko apskaitos režimą, tokiu atveju, jam trumpinama bendra savaitės darbo laiko norma, kurios pagrindu apskaičiuojama, kiek per mėnesį (ar kitą apskaitinį laikotarpį) darbuotojas turi dirbti, t. y. apskaitiniam laikotarpiui tenkančių darbo valandų skaičius apskaičiuojamas 32 val. dauginant iš apskaitinio laikotarpio savaičių skaičiaus.

Pažymėtina, kad darbo grafiką darbdavys turi sudaryti jau atsižvelgdamas į tai, kad darbuotojui taikoma sutrumpinta norma. Atitinkamai, darbdavys apskaičiavęs darbuotojo apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą ir faktiškai dirbtą laiką – turi vertinti ar apskaitinio laikotarpio gale susidarė viršvalandžiai ar susidarė neišdirbtos darbo valandos dėl darbo laiko grafiko nustatymo. Informuojame, jeigu grafike bus nustatyta dirbti 40 val. tiek darbuotojas ir turės dirbti, bet atitinkamai kitomis savaitėmis, siekiant, kad norma būtų išlyginta, turės būti nustatyta dirbti mažiau. Taip pat, svarbu paminėti, kad darbdavys privalo sudaryti darbo (pamainų) grafikus taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, per konkretų septynių dienų laikotarpį darbuotojas (taip pat ir darbuotojas, kuriam taikoma 32 val. norma) gali dirbti iki 52 val., o vidutinis darbo laikas per kiekvieną septynių dienų laikotarpį per apskaitinį laikotarpį su viršvalandžiais negali viršyti 48 val. Pažymėtina, kad per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu (DK 119 str. 3 d.).

Taigi be viršvalandžių darbuotojo vidutinė savaitės darbo laiko norma per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti 32 valandų (kai taikoma DK 112 str. 5 d.). Jeigu vidutinė apskaitinio laikotarpio savaitės darbo laiko norma viršija 32 val. (maksimaliai iki 48 val.), turi būti apskaičiuojami apskaitinio laikotarpio viršvalandžiai.