Biudžetinių įstaigų apskaita ir finansinė atskaitomybė

Biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės.

Biudžetinės įstaigos turtas

Biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka. Biudžetinės įstaigos lėšų šaltiniai gali būti: valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybės biudžeto asignavimai; Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos.

Biudžetinės įstaigos atskaitomybė

Biudžetinės įstaigos vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais. Biudžetinės įstaigos buhalterinė apskaita organizuojama ir metinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita rengiami, teikiami ir skelbiami Buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šių įstaigų apskaitos organizavimo sprendimus priima:

1. dėl Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, ministrų valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijų, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, ir šių subjektų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų – Vyriausybė;
2. dėl savivaldybių kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų – savivaldybių tarybos; 3) dėl šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytų viešojo sektoriaus subjektų – to viešojo sektoriaus subjekto vadovas. 

Privalomas sąskaitų planas

Buhalterinių sąskaitų likučių perkėlimas

Ilgalaikio turto apskaita

Nuo 2022-05-01 minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominiai normatyvai viešojo sektoriaus subjektams perkelti į 12-ąjį VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 13-ąjį VSAFAS „Nematerialusis turtas“. Naujos nuostatos įsigaliojo 2022-06-15 ir taikomos finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius.

Vietoj anksčiau buvusių dviejų ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų (minimalaus ir maksimalaus), dabar priimtas vienas (minimalus). Taip pat numatyta, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominiai normatyvai naudojami tik, jeigu nepavyksta objektyviai nustatyti ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiko.

Informacija aiškinamąjame rašte 

Viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi būti informacija apie: nematerialiojo turto apskaitos politiką ir jos keitimą, taip pat kiekvienos nematerialiojo turto grupės, jei viešojo sektoriaus subjektas turi tos grupės nematerialiojo turto, naudingo tarnavimo laiką. Jei viešojo sektoriaus subjektas turi nematerialiojo turto vienetų, kurių naudingo tarnavimo laikas neribotas, aiškinamajame rašte turi nurodyti tokių nematerialiojo turto vienetų balansinę vertę ir prielaidas, kuriomis pagrindžiamas šių nematerialiojo turto vienetų priskyrimas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiajam turtui; nematerialiojo turto grupėms taikomus amortizacijos normatyvus nuo mažiausio iki didžiausio (metais); nematerialiojo turto balansinės vertės pagal nematerialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį; valstybei nuosavybės teise priklausančio, savivaldybės patikėjimo teise valdomo nematerialiojo turto balansinės vertės praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pasikeitimą. 

Biudžetinės įstaigos likvidavimas

Apie sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą turi būti viešai paskelbta nuostatuose nustatyta tvarka ir nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta vieną kartą nuostatuose nurodytame šaltinyje ir pranešta visiems kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:

1. biudžetinės įstaigos pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;
2. registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą biudžetinę įstaigą;
3. sprendimo likviduoti biudžetinę įstaigą priėmimo diena. Kai sprendimą priima teismas, taip pat turi būti nurodoma sprendimo įsiteisėjimo diena;
4. duomenys apie likvidatorių ar likvidacinę komisiją, jų įgaliojimų pradžios ir pabaigos datos.

Apie biudžetinės įstaigos likvidavimą pranešama Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Patenkinus visus likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimus, biudžetinei įstaigai skirti, bet nepanaudoti valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto asignavimai grąžinami į atitinkamą biudžetą, o kitas turtas perduodamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu Vyriausybė (kai likviduojama iš valstybės biudžeto ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga) arba savivaldybės taryba (kai likviduojama iš savivaldybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga) nenustato kitaip. Likvidatorius arba likvidacinė komisija privalo:

1. pranešti Juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą, pateikti sprendimo įrodymo dokumentą ir pranešti duomenis apie likvidatorių arba likvidacinę komisiją;
2. sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios biudžetinės įstaigos balansą;
3. baigti vykdyti biudžetinės įstaigos prievoles, atsiskaityti su kreditoriais;
4. pateikti reikalavimus biudžetinės įstaigos skolininkams;
5. perduoti likusį biudžetinės įstaigos turtą šio įstatymo nustatyta tvarka;
6. sudaryti biudžetinės įstaigos likvidavimo aktą;
7. perduoti dokumentus saugoti teisės aktų nustatyta tvarka;
8. pateikti Juridinių asmenų registrui biudžetinės įstaigos likvidavimo aktą ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, reikalingus likviduojamai biudžetinei įstaigai išregistruoti.