Bendrasis vidaus produktas – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP vertinamas gamybos, išlaidų ir pajamų metodais, kurių komponentai yra apibrėžiami pagal Europos sąskaitų sistemą ESS 2010.
2022 m. BVP to meto kainomis siekė 67,4 mlrd. Eur, realusis jo pokytis sudarė 2,4 proc. Patikslintas 2021 m. BVP siekė 56,5 mlrd. Eur, realusis jo pokytis – 6,3% (anksčiau skelbtas sudarė 6%). Valstybės duomenų agentūra, remdamasi išankstine metine informacija, įvertino 2022 m. bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir kitus nacionalinių sąskaitų rodiklius bei patikslino ankstesnių metų rodiklių vertinimų rezultatus, siekdama užtikrinti suderinamumą tarp įvairių makroekonominės statistikos sričių. Patikslintas anksčiau skelbtas 2019–2021 m. BVP, jo komponentai ir kiti nacionalinių sąskaitų rodikliai.
Tarp BVP išlaidų metodo komponentų, vertinant palyginamosiomis kainomis, 2022 m. sparčiausiai augo prekių ir paslaugų eksportas (12,2%) bei importas (12,4 %), o namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos (2%), bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (3,6%) ir valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos (0,4 proc.) augo lėčiau. Nuo 2021 m. itin sparčiai augusi tarptautinių prekybinių sandorių reikšmė 2022 m. pasiekė rekordines ribas – prekių ir paslaugų eksporto dalis BVP pakilo iki 86,8%, importo – iki 88,9%.
Vidutinio metinio gyventojų skaičiaus augimas ir nedarbo lygio mažėjimas lėmė, kad užimtumo lygio (įvertinto pagal ESS 2010 kategorijas) kilimas šalyje buvo spartus, – samdomųjų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius 2022 m., palyginti su 2021 m., išaugo 5,1% ir sudarė 1.452,8 tūkst. Metiniai BVP ir užimtumo rodikliai sudaro prielaidas nustatyti realius darbo našumo pokyčius. 2022 m. šalyje bendras darbo našumo lygis, apskaičiuotas pagal bendrąją pridėtinę vertę (palyginamosiomis kainomis), sukurtą per vieną faktiškai dirbtą valandą, sumažėjo 2,7%.
Kiti terminai
Bendrasis vidaus produktas – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP vertinamas gamybos, išlaidų ir pajamų metodais, kurių komponentai yra apibrėžiami pagal Europos sąskaitų sistemą ESS 2010.
Bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) atspindi rezidentinių institucinių vienetų iš nerezidentų gautas ir jiems sumokėtas pirmines pajamas. BNP įvertinamos prie BVP pridedant iš užsienio gautas darbo ir nuosavybės pajamas bei subsidijas gamybai ir atimant analogiškas pajamas bei mokesčius, pervestus į užsienį.
BVP gamybos metodu – gamintojų rezidentų sukurta bendroji pridėtinė vertė, pridėjus mokesčius gaminiams ir importui ir atėmus analogiškas subsidijas. BVP išlaidų metodu – rezidentinių institucinių vienetų prekių ir paslaugų galutinio panaudojimo suma pridėjus prekių ir paslaugų eksportą ir atėmus prekių ir paslaugų importą.
BVP pajamų metodu – visų rūšių prekių gamybos ir paslaugų teikimo procese sukurtų pajamų suma pridėjus gamybos ir importo mokesčius ir atėmus subsidijas. Pirminės pajamos – tai pajamos, kurias vienetai rezidentai gauna dėl savo tiesioginio dalyvavimo gamybos procese, ir finansinio turto ar gamtos išteklių savininko gaunamos pajamos už kitam instituciniam vienetui suteiktas lėšas arba suteiktą teisę disponuoti jo gamtos ištekliais.
Straipsnis laukia autoriaus
Straipsnis „“ dar kuriamas. Nespėjame rašyti :) Turite atitinkamos patirties? Parašykite šitą straipsnį, o mūsų redaktoriai jį patikrins ir patvirtins. Kodėl man naudinga rašyti? Kaip parašyti straipsnį?Redaguoti straipsnį
Susiję straipsniai
Resursai
10 aktyviausių autorių :
Vienijame geriausius apskaitos ir mokesčių specialistus ir kviečiame būti enciklopedijos autoriumi! Taip padidinsite savo ir savo įmonės ar įstaigos žinomumą verslo bendruomenėje!Kodėl man naudinga rašyti?