20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ ir Pelno mokesčio įstatymo skirtumai

Pagal 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ (toliau – 20-asis VAS) nuostatas lizingu laikoma nuomos rūšis, kai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turtine nuosavybe, o nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti perduodama arba neperduodama.

Ar sandoris yra nuomos, ar lizingo nustatoma sutarties laikotarpio pradžioje vadovaujantis 20-ojo VAS III skyriaus nuostatomis. Apskaitoje registruojamas lizingas, jei sutartyje yra bent vienas iš 20-ojo VAS 5 punkto 5.1–5.4 papunkčiuose nurodytų požymių.

Jei vertinant sutartį pagal 20-ojo VAS 5 punkte nurodytus požymius lieka neaišku, ar apskaitoje registruoti lizingą, ar nuomą, reikia atsižvelgti į 20- ojo VAS 6 punkto 6.1–6.3 papunkčiuose nurodomus papildomus požymius.

Pagal 20-ojo VAS 9 punktą, kai sandoris turi bent vieną iš 20-ojo VAS 5 ar 6 punktuose nurodytų lizingo požymių ir todėl apskaitoje registruojamas lizingo sandoris, lizingo gavėjas savo apskaitoje registruoja ilgalaikį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus turto vertės dengimo suma, o jei palūkanos nenumatytos – diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą minimalių lizingo įmokų suma.

Apskaičiuotos palūkanų sąnaudos pagal 20-ojo VAS 10 punktą turto vertei nepriskiriamos, o pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.

Pagal 20-ojo VAS 11 punktą lizingo gavėjo apskaitoje pagal lizingo sutartį naudojamo turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikoma tokia pat apskaitos politika kaip ir nuosavo turto nusidėvėjimo apskaitai.

Pagal 20-ojo VAS 12 punktą, kai sudaroma lizingo sutartis (kai sandoris turi bent vieną iš 20-ojo VAS 5 ar 6 punktuose nurodytų lizingo požymių), tačiau sutartyje numatyta, kad pasibaigus lizingo laikotarpiui turtas nepereis lizingo gavėjo nuosavybėn arba lizingo laikotarpio pradžioje aišku, kad lizingo gavėjas neketina turto įsigyti pasibaigus lizingo laikotarpiui, šis turtas lizingo gavėjo apskaitoje registruojamas ilgalaikio turto grupėje ir nudėvimas per sutartyje nustatytą lizingo laikotarpį, ir šio turto likvidacinė vertė turi būti nustatoma lygi 0.

Pagal PMĮ nuostatas lizingo (finansinės nuomos) sutartis yra pripažįstama tik tokiu atveju, kai joje yra numatytas nuosavybės teisės perėjimas. Tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas nėra nurodytas ir pagal PMĮ nuostatas tokia sutartis yra laikoma nuomos sutartimi, tai lizingo davėjui mokamas nuomos mokestis pripažįstamas lizingo gavėjo leidžiamais atskaitymais, kaip nuomos sąnaudos, jeigu pagal PMĮ 40 str. nuostatas atitinka rinkos kainą.

Jeigu lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas nėra nurodytas, lizingo sutartyje nustatytos ir lizingo davėjui mokamos palūkanos pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais yra laikomos taip pat nuomos sąnaudomis ir yra priskiriamos lizingo gavėjo leidžiamiems atskaitymams. Tačiau, jei sutartyje numatyta, kad nuosavybės teisė į turtą lizingo laikotarpio pabaigoje nepereina lizingo gavėjui ir lizingo sutartyje palūkanos nenumatytos, lizingo gavėjo apskaitoje diskontuojant mokėtinas sumas pagal vidutinę rinkos palūkanų normą apskaičiuotos palūkanos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Tokiu atveju, jeigu sutartyje toks nuosavybės teisės perėjimas nėra nurodytas, pagal PMĮ nuostatas tokia sutartis yra laikoma nuomos sutartimi. Šiuo atveju, teisę skaičiuoti turto nusidėvėjimą turi nuomotojas.

Tuo atveju, jei sutartyje nenumatyta, kad nuosavybės teisė į turtą lizingo laikotarpio pabaigoje pereina lizingo gavėjui, lizingo gavėjo apskaitoje apskaičiuojamos turto nusidėvėjimo sumos per sutartyje nustatytą lizingo laikotarpį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 19 str. 1 d.

Kai sandoris turi bent vieną iš 20-ojo VAS 5 ar 6 punktuose nurodytų lizingo požymių ir todėl apskaitoje registruojamas lizingo sandoris, pagal 20- ojo VAS 17 punktą lizingo davėjas, perdavęs lizingo gavėjui turtą, apskaitoje registruoja po vienų metų gautinas sumas, tokia suma, kuri lygi grynųjų investicijų į lizingą sumai.

Pagal 20-ojo VAS 18 punktą lizingo davėjas pagal lizingo sutartį gautas įmokas pripažįsta kaip skolos dengimą (turto vertės dengimo suma) ir pardavimo pajamas (palūkanų suma) arba kitos veiklos pajamas, jei lizingo veikla nėra pagrindinė.

Pagal PMĮ nuostatas lizingo (finansinės nuomos) sutartis yra pripažįstama tik tokiu atveju, kai joje yra numatytas nuosavybės teisės perėjimas. Jeigu lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas nėra nurodytas ir pagal PMĮ nuostatas tokia sutartis yra laikoma nuomos sutartimi, tai iš lizingo gavėjo gautos lizingo sumos (turto vertės dengimo sumos) ir sutartyje nustatytos palūkanos yra pripažįstamos lizingo davėjo nuomos pajamomis.

Jeigu lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas nėra nurodytas, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais teisę skaičiuoti turto nusidėvėjimą turi nuomotojas, t. y. lizingo davėjas, kuris per turto nusidėvėjimo laiką, nustatytą PMĮ 1 priedėlyje, apskaičiuotas nusidėvėjimo sumas, priskiria ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Lizingo gavėjo įmonėje

Pagal 20-ojo VAS 7 punktą, jeigu per nuomos ar lizingo laikotarpį šalys susitaria pakeisti sutarties sąlygas (išskyrus jos pratęsimo atvejį) ir dėl to pasikeičia nuomos rūšis, toks sutarimas apskaitoje registruojamas kaip naujas sandoris.

Pagal 20-ojo VAS 14 punktą nutraukus lizingo sutartį lizingo gavėjo nuostoliai, susidarę dėl prievolės kompensuoti lizingo sutarties nutraukimo išlaidas, apskaitoje pripažįstami sąnaudomis.

Lizingo gavėjo įmonėje

Pagal 20-ojo VAS 13 punkto nuostatas, jei lizingo sutartyje numatyti neapibrėžti nuompinigiai, t. y. nefiksuota lizingo įmokos mokesčio dalis, kuri nustatoma ne pagal lizingo laikotarpio trukmę, o pagal kitus veiksnius (procentą nuo pagamintos produkcijos, rinkos palūkanų normą, kainų indeksą ir pan.), pripažįstami lizingo gavėjo ataskaitinio laikotarpio bendrosioms ir administravimo sąnaudoms arba, tam tikrais atvejais, įtraukiami į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą