Žemės ūkio veiklos ir biologinio turto apskaita

5.2. Žemės ūkio veiklos ir biologinio turto apskaita

Nemokami apskaitos kursai. Gilinamasis ciklas
Užsiregistruoti

Teorija

00:01:01 Žemės ūkio veiklos ir biologinio turto apskaitos teisės aktai fiziniams asmenims;
00:03:06 Žemės ūkio veiklos ir biologinio turto apskaitos teisės aktai juridiniams asmenims;
00:02:46 Žemės ūkio veikla. Samprata;
00:03:54 Žemės ūkio veikla. Apskaitos skirtumai tarp ūkininkų ir įmonės;
00:11:38 Žemės ūkio veikla. Atsargų apskaita;
00:22:36 Dotacijos ir subsidijos. Rūšys;
00:24:19 Dotacijos ir subsidijos. Apskaita;
00:35:15 Pajamos ir sąnaudos. Klasifikavimas;
00:36:12 Pajamos ir sąnaudos. Apskaita;
00:40:27 Biologinis turtas. Sampata;
00:41:11 Biologinis turtas. Klasifikavimas;
00:43:29 Biologinis turtas. Apskaita;
00:45:39 Savikainos skaičiavimas. Išlaidų skirstymas;
01:17:11 Išlaidų skirstymas likusių išlaidų būdu;
01:18:00 Išlaidų skirstymas vertės būdu;
01:18:59 Išlaidų skirstymas koeficientų būdu.

Svarbiausos paskaitos sąvokos

Žemės ūkio atsargos ir jų apskaita — atsargų apskaitą galima vykdyti pasirinkus nuolat apskaitomą atsargų būdą ar periodiškai apskaitomą atsargų būdą.

Dotacijos ir subsidijos — klasifikuojamos į dvi grupes:

  • Susijusios su turtu — dar kitaip vadinamos investicinėmis dotacijomis, nes jos yra skirtos įsigyti ilgalaikį arba trumpalaikį turtą;
  • Susijusios su pajamomis — apima negautų pajamų ir patirtų sąnaudų kompensavimą.

Biologinis turtas — biologinį turtą sudaro ūkio subjekto valdomi, naudojami ir disponuojami augalai ir gyvūnai. Žemės ūkio apskaita išsiskiria dėl biologinio turto apskaitos, ką rečiau sutinkame kituose verslo sektoriuose. Biologinį turtą sudaro:

  • Produktyvieji gyvuliai (ilgalaikis turtas);
  • Daugiamečiai sodiniai (ilgalaikis turtas);
  • Penami gyvuliai (trumpalaikis turtas);
  • Pasėliai (trumpalaikis turtas).

Išlaidų skirstymas — biologinio turto, žemės ūkio produktų ir perdirbtos produkcijos pasigaminimo savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Taip pat išlaidos skirstomos: 

  • Likusių išlaidų būdas — gretutinė ar šalutinė produkcija įkainojama normatyvine savikaina, o likusios išlaidos tenka pagrindinei produkcijai;
  • Vertės būdas — tam tikros gamybos pagrindinės produkcijos rūšys įkainojamos pagal faktines arba galimas pardavimo kainas ir susumavus gautas sandaugas, sužinoma visos produkcijos vertė;
  • Koeficientų būdas — taikomi išlaidų paskirstymo koeficientai.

Naudinga informacija