UAB transformavimas į holdingą

Kas vyksta, kai verslas auga?

Įsitikinus savo ketinimų rimtumu verslo atžvilgiu, reikėtų verslą valdyti ne tiesiogiai, bet per holdingą. Tai svarbu padaryti gana anksti, nes išmokant dividendus kaip fiziniui asmeniui teks susimokėti GPM, o išmokant dividendus į holdingo įmonę, tokio mokesčio nėra. Tada galite pasirinkti, ar dividendus mokate sau kaip fiziniui asmeniui ir leidžiate asmeniniams poreikiams tenkinti, ar dividendus investuojate į kitą verslą, nekilnojamą turtą, ar steigiate kitą UAB ir pan. Šiuo atveju suteikiama laisvė, kad ne visi dividendai bus apmokestinami. 

Lietuvoje yra lengvata dėl kapitalo prieaugio. Be dividendų, verslo savaiminis tikslas turėtų būti kad jį būtų galima parduoti. Lietuvoje yra lengvata, kad jeigu holdingas išlaiko UAB akcijas tam tikrą laikotarpį, kapitalo prieaugis parduodant akcijas nėra apmokestinamas. To nėra fizinio asmens lygmenyje.

Kodėl įsitikinus savo ketinimų rimtumu verslo atžvilgiu, reikėtų formuoti holdingą? Holdingo formavimas paprastai vyksta akcijų įnešimo būdu t.y. jei atitinkate visas sąlygas, steigiate holdingą, jo įstatinį kapitalą apmokate savo įmonės akcijomis,jeigu  holdingas ir toliau kontroliuoja veiklos įmonę, tai yra laikoma reorganizacijos lengvata ir mokesčiai nėra taikomi. Tačiau yra viena sąlyga: po to kažkurį laiką (priklausomai nuo sąlygų 2 ar 3m.) akcijas reikia išlaikyti. Šis variantas netinka, kai jau turimas pirkėjas ir po pusės metų planuojama parduoti įmonės akcijas. 

Svarbu apsvarstyti holdingo reikiamumą ir kurioje šalyje holdingas turėtų būti registruotas. Jeigu jūsų verslas neturi jokio ryšio su Lietuva kaip pvz.: įsigyjate prekes Singapūre, parduodate JAV, pelnas uždirbamas JAV ir pan. Tada kyla klausimas: į kurią jurisdikciją tokį pelną, dividendus reikėtų išsimokėti. Kai kurios šalys turi tarpusavyje pasirašiusios dvigubo apmokestinimo  išvengimo sutartis ir priklausomai iš kurios į kurią šalį mokami dividendai, mokesčius pasiima ir išmokanti šalis, ir priimanti šalis. Todėl rekomenduojama pagalvoti, kurioje šalyje verta įsisteigti holdingą. Nereta situacija, kada Lietuva nėra pripažįstama mokėjimų paslaugas teikiančia bendrove, tad holdingo turėjimas užsienyje situaciją pagerina. Investuotojams, jei tai nėra lietuviai, sunkiai seksis parduoti lietuvišką struktūrą, nes jie nesupranta, kaip ji veikia. Jie yra linkę investuoti į standartinės struktūros holdingus, nes manoma, kad tolimesnė plėtra ir investicijų pritraukimas vyksta paprasčiau.

Intelektinė nuosavybė

Versle paprastai būna viena ar kelios vertės grandinės: gamyba, pardavimai, prekės ženklas (intelektinė nuosavybė). Intelektinę nuosavybę galima atskirti kaip atskirą įmonę. Dažnu atveju įmonės daro viską: ir gamina, ir parduoda, ir t.t. Gamybos paslaugą jūs galite parduoti, arba gamybos paslaugą pirkti, o prekės ženklas bus tas tikrasis įmonės turtas. Su prekės ženklo verte gali būti susietos visos išlaidos reklamai, prekės ženklo kūrimui ir pan. Iš čia atsiranda ir fračizių verslai: kada parduodamas pats verslo modelis trečiosioms šalims. Jeigu tai daryti vėliau, kai verslas jau įsibėgėjęs, pasidaro labai sudėtinga atskirti: kokia prekinio ženklo vertė, kiek jis kainuoja, reta įmonė būna apskaičius kaip turtinį vienetą prekės ženklą ir visas investicijas į jį. Jeigu koncentracija yra į prekės ženklą, tada verta pagalvoti, kad tą prekės ženklą galėtų valdyti atskiras juridinis vienetas. Sprendžiant kompleksiškai šį klausimą, kad kiekvienoj įmonėje būna kelios vertės grandinės, tai vietoj to, kad visa veikla priklausytų vienam jurdiniui vienetui, atsiranda dedikuotas juridinis vienetas kiekvienai veiklai, kas sukuria labai gerą lankstumą ir aiškų matymą, kuri veikla yra pelninga, o kuri nelabai. 

Šalies pasirinkimai, kurioje steigti holdingą, paprastai priklauso nuo šių komponentų, kurie būna aptarti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse tarp šalių: 

1. Su intelektine nuosavybe susiję mokėjimai (honorarai)
2. Dividendai
3. Palūkanos
4. Kapitalo prieaugis