Turto vertės padidėjimo pajamos reorganizavimo ir perleidimo atvejais, kai vienetas perleidžia veiklos dalį kitam vienetui
PMĮ 42 str. 4 dalies nuostatos taikomos atliekant perleidimą pagal 41 str. 2 d. 5 ir 6 punktų nuostatas, kai Lietuvos vienetas perleidžia veiklos dalį (veiklos padalinį), esančią ES valstybėje narėje, užsienio vienetui.
Kai Lietuvos vienetas perleidžia savo veiklos dalį, esančią užsienio valstybėje – ES valstybėje narėje, užsienio vienetui (kuris yra vienetas tos valstybės, kurioje ta nuolatinė buveinė yra, arba bet kurios kitos valstybės, kuri yra ES valstybė narė, vienetas), tai dėl to atsiradęs turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio Lietuvos vieneto pajamomis.
Jeigu teisingam pelno mokesčio apskaičiavimui reikalingi veiklos dalį įsigijusio užsienio vieneto apskaitos duomenys, šie duomenys turi būti pagrindžiami dokumentais arba jų kopijomis, patvirtintomis to užsienio vieneto atsakingo asmens parašu.4. PMĮ 42 str. 5 dalies nuostatos taikomos, kai Lietuvos vienetas pagal 41 str. 2 d. 5 ir 6 punktų nuostatas perleidžia veiklos dalį, esančią arba Lietuvoje, arba užsienio valstybėje, kuri yra ES valstybė narė, arba bet kurioje kitoje valstybėje, kuri nėra ES valstybė narė, kitam Lietuvos vienetui. 5. Kai Lietuvos vienetas perleidžia veiklos dalį (veiklos padalinį) kitam Lietuvos vienetui, tai dėl to atsiradęs turto vertės padidėjimas nelaikomas tą turtą perleidusio Lietuvos vieneto pajamomis.
Tokiu atveju kito Lietuvos vieneto nuosavybėn gauto (t.y. įsigyto) turto kaina yra to turto įsigijimo kaina, už kurią tą turtą įsigijo jį perleidęs Lietuvos vienetas, atsižvelgiant į PMĮ 16 str. 2 dalies nuostatą (žr. PMĮ 14 straipsnio ir 16 str. 2 dalies komentarus). Veiklos dalį įsigijęs Lietuvos vienetas kartu su ja perduotus įsipareigojimus turi apskaityti ta verte, kuria jie, remiantis PMĮ nuostatomis, buvo apskaityti šią veiklos dalį perleidusiame Lietuvos vienete prieš pat jų perdavimą.
PMĮ 42 str. 6 dalis taikoma, kai atliekant perleidimą pagal 41 str. 2 d. 5 ir 6 punktų nuostatas, užsienio vienetas – ES valstybės narės vienetas, perleidžia savo veiklos dalį, esančią toje užsienio valstybėje, kurios vienetas jis yra, arba bet kurioje kitoje valstybėje, kuri yra ES valstybė narė, Lietuvos vienetui. 9. Tokiu atveju Lietuvos vieneto su įsigyta veiklos dalimi gauto (t.y. įsigyto) turto, esančio ES valstybės narės teritorijoje, įsigijimo kaina yra ta kaina, už kurią tą turtą įsigijo jį perleidęs užsienio vienetas, atsižvelgiant į PMĮ 16 str. 2 dalies nuostatą (žr. PMĮ 14 straipsnio ir 16 str. 2 dalies komentarus). Veiklos dalį įsigijęs Lietuvos vienetas kartu su ja perduotus įsipareigojimus turi apskaityti ta verte, kuria jie buvo apskaityti šią veiklos dalį perleidusiame užsienio vienete prieš pat jų perdavimą.10. Lietuvos vieneto iš užsienio vieneto įsigytos veiklos dalies (o kartu ir viso įsigytojo komplekso sudedamųjų dalių (turto ir įsipareigojimų) įsigijimo kaina turi būti nurodoma litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba Lietuvos banko tos veiklos dalies perleidimo Lietuvos vienetui dienai nustatytą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį.
Jeigu teisingam pelno mokesčio apskaičiavimui reikalingi veiklos dalį perleidusio užsienio vieneto apskaitos duomenys, šie duomenys turi būti pagrindžiami dokumentais arba jų kopijomis, patvirtintomis to užsienio vieneto atsakingo asmens parašu.
Straipsnis laukia autoriaus
Straipsnis „“ dar kuriamas. Nespėjame rašyti :) Turite atitinkamos patirties? Parašykite šitą straipsnį, o mūsų redaktoriai jį patikrins ir patvirtins. Kodėl man naudinga rašyti? Kaip parašyti straipsnį?Redaguoti straipsnį
Susiję straipsniai
Resursai
10 aktyviausių autorių :
Vienijame geriausius apskaitos ir mokesčių specialistus ir kviečiame būti enciklopedijos autoriumi! Taip padidinsite savo ir savo įmonės ar įstaigos žinomumą verslo bendruomenėje!Kodėl man naudinga rašyti?