Santykinių finansinių rodiklių skaičiavimas ir vertinimas

Absoliutinių finansinių rodiklių nepakanka, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie įmonės veiklą. Būtina iš absoliutinių rodiklių apskaičiuoti įvairius santykinius rodiklius, nustatyti jų tarpusavio ryšius ir priklausomybę, t. y sukurti naują ekonominių rodiklių sistemą, padedančią įmonių vadovybei spręsti svarbius veiklos uždavinius.

Visus santykinius rodiklius galima sugrupuoti į dvi grupes: 1) vidinius santykinius rodiklius; 2) išorinius santykinius rodiklius. Vidiniai rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t. y. skaitikliai ir vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių ataskaitų. Išoriniai rodikliai bus tie, kurių viena dalis neatsispindi finansinėse ataskaitose.

Iš visų finansinių ataskaitų galima apskaičiuoti daug santykinių rodiklių: kai kurie autoriai teigia, kad galima apskaičiuoti net 200–250 rodiklių. Tačiau įmonių finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams įvertinti pakanka apskaičiuoti 10–30 rodiklių. Priklausomai nuo įmonių dydžio ir veiklos ypatybių, turėtų būti parengta santykinių finansinių rodiklių sistema, pagal kurią būtų skaičiuojami tam tikri rodikliai, reikalingi įmonės vadovybei operatyviniams ar perspektyviniams valdymo sprendimams priimti. Literatūroje dažniausiai siūloma santykinių finansinių rodiklių sistemoje išskirti šias rodiklių grupes ir į jas įeinančius rodiklius:

1. Mokumo rodikliai (Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas; Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas; Apyvartinio kapitalo manevringumo koeficientas; Bendrasis skolos rodiklis; Ilgalaikių skolų koeficientas; Finansinis svertas ir kt.).
2. Pelningumo rodikliai (Bendrasis pardavimo pelningumas; Grynasis pardavimo pelningumas; Turto pelningumas; Nuosavo kapitalo pelningumas ir kt.).
3. Pinigų srautų rodikliai (Grynojo pinigų srauto grąža iš pardavimo; Grynojo pinigų srauto grąža iš turto; Grynojo pinigų srauto grąža iš kapitalo; Grynojo pinigų srauto pokyčio koeficientas; Grynojo pinigų srauto ir pelno santykio koeficientas ir kt.).
4. Veiklos efektyvumo rodikliai (Pardavimo savikainos lygis; Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų eurui. Viso turto apyvartumas; Ilgalaikio turto apyvartumas; Apyvartinio kapitalo apyvartumas ir kt.)

Šių rodiklių apskaičiavimo formulės pateiktos J. Mackevičiaus, L. Giriūno ir R. Valkausko vadovėlyje „Finansinė analizė“ (2014 m.), taip pat šių ir kitų autorių mokslinėse publikacijose. Dar kartą noriu pabrėžti, kad, analizuojant įmonės veiklą, nebūtina skaičiuoti visus nurodytus rodiklius – jų gali būti mažiau arba net daug daugiau. Priklausomai nuo įmonės veiklos ypatybių, jos dabartinės būklės rinkoje ir keliamų analizės tikslų, gali būti skaičiuojami ir vertinami kapitalo rinkos rodikliai, tokie kaip finansinės priklausomybės koeficientas, nuosavo kapitalo manevringumo koeficientas, vienos paprastosios akcijos pelnas, akcijos kainos pelno koeficientas, dividendų išmokėjimo koeficientas. Įvertinus įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, tikslinga panagrinėti bankroto tikimybės, veiklos tęstinumo ir plėtros rodiklius, ypač Altmano ir kitų autorių siūlomus rodiklius.

Reikia pažymėti dar vieną labai svarbų dalyką – nepakanka vien apskaičiuoti tam tikrus rodiklius. Labai svarbu mokėti juos paaiškinti, nustatyti konkretaus rodiklio vietą kitų rodiklių sistemoje, jo ryšius ar priklausomybę nuo kitų rodiklių. Aiškinant tam tikrus rodiklio aspektus (padidėjimą, sumažėjimą, struktūros pasikeitimą ir pan.), svarbu iškelti kuo daugiau klausimų ir mėginti į juos atsakyti. Santykinius rodiklius reikia vertinti ne tik vienos grupės, bet ir lyginant su kitos grupės rodikliais, aiškinti, kodėl jų dydžiai yra tokie, o ne kitokie, kokie veiksniai jiems turėjo įtakos. Santykiniai rodikliai nebus reikšmingi, jeigu jie nebus lyginami su: 1) tos pačios įmonės praėjusio laikotarpio rodikliais; 2) numatytais tam tikrais parametriniais rodikliais; 3) tos pačios ekonominės veiklos kitų įmonių rodikliais.

Analizuojant santykinius rodiklius, labai svarbu turėti kontrolinius orientacinius dydžius, padedančius įvertinti rodiklių lygį. Orientacinės rodiklių reikšmės gali būti nustatytos įvertinus paskutiniųjų 3–4 metų rodiklių dydžius. Rengiant įmonės santykinių finansinių rodiklių vertinimo sistemą, tikslinga orientuotis į šakos, kurioje funkcionuoja įmonė, vidutinius rodiklius. Jeigu tam tikro rodiklio reikšmė viršija vidutinių šakos įmonių rodiklio lygį, tą rodiklį galima vertinti labai gerai. Jeigu įmonės rodiklis atitinka vidutinį šakos rodiklio lygį arba nedaug nuo jo skiriasi, galima jį vertinti patenkinamai. O jeigu įmonės rodiklis yra daug blogesnis už vidutinį šakos rodiklio lygį, jis vertinamas blogai. Sukūrus netinkamą finansinių santykinių rodiklių vertinimo sistemą, gali būti netinkamai įvertinta įmonės finansinė būklė, iškreipti veiklos rezultatai, dėl to įmonės vadovybė gali priimti neteisingus valdymo sprendimus. Ne ką geresnė padėtis bus ir tuomet, jei įmonė neturės parengusi rodiklių vertinimo sistemos.