Sandorių sudarymas per atstovus: principai ir kokius sandorius asmenys gali sudaryti tik asmeniškai

Asmenys turi teisę sandorius sudaryti per atstovus. Lietuvos civilinio kodekso 2.132 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Taigi panagrinėkime kokie tai sandoriai, kuriuos asmenys gali sudaryti tik asmeniškai:

1. Atstovas negali sudaryti tokių sandorių, kuriuos draudžia įstatymai. Pavyzdžiui, atstovaujamojo vardu atstovas negali sudaryti sandorio, kurio neturi teisės sudaryti pats atstovaujamasis.
2. Yra tokių sandorių, kuriuos dėl jų specifinio pobūdžio gali sudaryti tik pats asmuo asmeniškai, kadangi priešingu atveju tai pažeistų, pavyzdžiui, kanonų, prigimtinę ar kitas teises.

Pavyzdžiui, santuoką sudaryti gali tik pati moteris ir pats vyras; bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik patys sutuoktiniai asmeniškai, o sudaryti testamentą gali tik pats testatorius. Taigi iš esmės civilinėje teisėje leidžiama sudaryti daugumą sandorių, išskyrus tuos, kuriuos dėl jų pobūdžio subjektai gali sudaryti tik asmeniškai.

Sudarant tuos sandorius, kuriuos sudaryti galima per atstovus, svarbu tai, kad atstovas privalo elgtis sąžiningai, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, ginti jo teises ir pareigas. Tuo tarpu atstovaujamasis turi suteikti visą atstovui būtiną informaciją, bendradarbiauti su vykdančiu jo pavedimą atstovu, sumokėti atstovui atlyginimą (kai tai numatyta) bei atlyginti jo išlaidas. Šios tiek atstovo, tiek atstovaujamojo teisės ir pareigos svarbios dėl to, nes būtent dėl jų dažniausiai ir kyla civiliniai teisiniai ginčai Sudarant sandorius per atstovus atsiranda santykiai tarp atstovo ir trečiųjų asmenų. Tai reiškia, kad trečioji šalis turi teisę pareikalauti atstovo pateikti įgaliojimą ar jo kopiją, o atstovas privalo informuoti apie jam suteiktus apribojimus bei teises, informuoti, kieno interesais jis veikia ir kt.

Taip pat sudarant sandorius per atstovus atsiranda santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo. Tokie santykiai reiškia, kad tiek atstovas, tiek atstovaujamasis vienas kitam turi atitinkamas teises ir pareigas, minėtas šiame straipsnyje. Teisės literatūroje šie santykiai vadinami fiduaciariniais – pasitikėjimo santykiais, kuriems būdinga pagarba interesams, lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas.

Be to, juridiniai asmenys išreiškia valią sudaryti sandorius per savo organus, o fiziniai asmenys – patys. Taigi visi šie asmenys turi teisę sandorius sudaryti ir per atstovus, o tai gali lemti įvairios aplinkybės. Pavyzdžiui, asmuo gali įgalioti kitą asmenį sudaryti sandorius dėl žinių ar kompetencijos trūkumo, dėl buvimo užsienio valstybėje, dėl negalėjimo tinkamai atlikti atitinkamus sandorius ir t. t.