Praktiniai patarimai, padėsiantys išvengti nelaimių darbe

Sekite požymius, kurie išduoda, kad darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) įmonėje šlubuoja. Išskirtiami keturi pagrindiniai požymiai. 

1 požymis

Įmonėje nebūna incidentų, kurių metu darbuotojai tik per atsitiktinumą nenukenčia (Angl. near miss). Tai nėra geras požymis. Ir ne todėl, kad tai nevyksta, o todėl, kad, jeigu jų nėra užfiksuota, tai didelė tikimybė, kad įmonė tiesiog apie tuos įvykius nežino. Pateikiamas pavyzdys: Jonas eina pasiimti dokumentų iš spausdintuvo. Einant koja užkliūva už popieriaus dėžės, kuri stovi šalia spausdintuvo. Jono reakcija labai gera, todėl jis spėja įsikibti į greta stovintį stalą ir išlaiko pusiausvyrą. Kolegos, matę šį įvykį, pasijuokė, kad Jonas dar miega ir jam reikia išgerti kavos, taigi situacija baigėsi laimingai, niekas nenukentėjo, bet ir niekas nepagalvojo, kad reikėtų imtis kokių nors veiksmų.

Po pietų Rasa sau ir Jonui pagamino kavos. Kadangi Jonas dirba prie labai svarbaus projekto ir jį „spaudžia“ terminai, Rasa jam neša kavą prie stalo. Einant pro tą patį spausdintuvą koja užkliūva už tos pačios popieriaus dėžės. Rasa griūva, susitrenkia alkūnę, karšta kava nupliko delną. Situacija labai paprasta, tačiau puikiai iliustruoja, kaip abejingumas pačiose paprasčiausiose situacijose gali sukelti liūdnas pasekmes net nekalbant apie kasdienes situacijas gamybinėse įmonėse, kur darbuotojai dirba prie įvairių įrenginių, ar sandėliuose, kur sandėliuojama pati įvairiausia produkcija, kuri gali būti net iki 8 m. aukščio stelažuose.

Trumpai apibendrinant ties šiuo požymiu reikia įdėti nemažai pastangų norint jį identifikuoti. Įmonė turi išsiaiškinti, ar DSS yra puikios būklės, ar darbuotojai yra tiesiog abejingi, o gal nežino, kad apie tokius įvykius reikia informuoti atsakingus asmenis.

2 požymis

Artimas 1-ajam, tačiau lengviau atpažįstamas.

Įmonėje dažnai būna incidentų, kurių metu darbuotojai susižeidžia, tačiau dirba toliau. Tiesiog užsiklijuoja žaizdą pleistru, užsitepa šaldančio tepalo ir pan., o vadovas to nesužino. Dažniausiai pasitaikanti problema įmonėje yra informacijos sklaida, ypač, kai tai liečia DSS. Darbuotojai nežino, jog apie kiekvieną įvykį, net, kai niekas nenukenčia, reikia pranešti. Jei nežinote, kam pranešti, šioje vietoje būtina atsižvelgti į įmonės veiklos pobūdį. Būtina turėti bent  minimalią schemą, o idealiausia, direktoriaus įsakymu patvirtintą trumpą, aiškią tvarką. Tačiau turėti neužtenka. Daug svarbiau, kad darbuotojai su ja būtų supažindinti ir ja naudotųsi. Taigi, jeigu vadovas nevaldo informacijos, tai jis nevaldo ir situacijos, o tada atsiranda puiki terpė nelaimėms įvykti.

3 požymis

Darbuotojai nedalyvauja jokiuose mokymuose. Nėra patvirtintos nei vienos mokymo programos ir testų. Kartais atrodo, kad įmonei tai nėra reikalinga, nes įmonėje nėra jokių pavojingų įrenginių ar sudėtingų darbų, kurie keltų pavojų DSS.

Pateikiami klausimai su pastebėjimais:

• Galbūt įmonėje dirba valytoja?

Ji neabejotinai dirba su valymo priemonėmis, kurios yra ne kas kita kaip cheminės medžiagos. Vadinasi ji turi būti aprūpinta reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir, žinoma, apmokyta, kaip dirbti su cheminėmis medžiagomis. O žinios turi būti patikrintos ir geriausias būdas tam yra testo sprendimas. Žinias galima tikrinti ir žodžiu, tačiau nerekomenduotina.

• Gal įmonė turi dideles kopėčias, kad galėtų pasiekti sudėtus ant spintos segtuvus ar puošti ofisą Kalėdinėmis dekoracijomis?

Vadinasi bent kelis kartus per metus darbuotojai naudojasi kopėčiomis. O jei per tą laiką, kol jos buvo nenaudojamos, užkrito sunki dėžė ar jas kas nors įlenkė, o gal tiesiog užkliuvus nukrito apsaugos nuo kojų slydimo. Darbuotojai turi mokėti atpažinti netvarkingas kopėčias bei turi žinoti apie krovinių kritimo riziką, jų taisyklingą kėlimą į lentynas ir sandėliavimą. Visa tai puikiai gali būti pateikta mokymų metu. Kitu atveju įvykus įvykiui darbe galite turėti nemalonumų.

• Ar nėra įmonėje ūkvedžio ar kiemo darbininko, kurie rūpintųsi gerbūviu, nupjautų žolę, pakeistų perdegusią lemputę ar atliktų kitus bendruosius darbus?

Reikalingos žinios nuo cheminių medžiagų, tokių kaip benzinas ar tepalas, naudojimo iki elektrosaugos reikalavimų užtikrinimo. Atliekant šiuos darbus naudojami įvairūs aštrūs įrankiai ir įranga su vidaus degimo varikliais. Jei darbuotojas nėra tinkamai apmokytas, kaip saugiai atlikti darbus ir kaip elgtis kiekvienoje situacijoje, tai darbai su minėtomis medžiagomis ir įranga, kelia didelį pavojų.

4 požymis

Negalite garantuoti, jog visi įmonėje dirbantys darbuotojai yra instruktuoti, apmokyti, pasitikrinę sveikatą bei aprūpinti reikalingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pateikiama paprasta analogija: Neabejotinai, kiekvienas išeidamas iš namų pasitikrina, ar turi raktus, piniginę, telefoną. Šiuos tris svarbiausius daiktus DSS atitinka instruktavimo žurnalų pildymas, mokymo protokolai ar pažymėjimai ir sveikatos knygelė. O asmenines apsaugos priemones galima prilyginti kiekvienam asmeniškai, kam tai būtų išmanus laikrodis, kam ausinės. Tai priklauso nuo darbo pobūdžio. Gali būti reikalingos papildomos asmeninės apsaugos priemonės arba ne. Visi šie dalykai turi būti sutvarkyti prieš darbuotojui pradedant darbą, bet būtina ir periodiškai instruktuoti darbuotojus, atnaujinti mokymų žinias pagal naują patvirtintą tvarką. Reikia nepamiršti išsiųsti darbuotojo pasitikrinti sveikatą kartą per 1 ar 2 metus atsižvelgiant į tai, koks yra darbo pobūdis ir ką nurodo gydytojas. Taip pat reikia pakeisti nusidėvėjusias asmeninės apsaugos priemones naujomis ir pažymėti tai kortelėje. Kad visą šią informaciją nebūtų sunku atsiminti ir nereikėtų kiekvieną savaitę ar mėnesį vartyti visų dokumentų iš naujo, būtina naudoti pagalbines priemones. Tai tik keletas atvejų, kada darbuotojams gali būti reikalingi mokymai darbuotojams. Taip pat yra ir tokių mokymų, kuriuos būtina atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų pagal formalias mokymų programas.

Priklausomai nuo rezultatų reikėtų parinkti mokymų temas, o tada ruošti programas, bet visais atvejais būtina atidžiai peržiūrėti, kokios užduotys yra priskirtos darbuotojui ir kokie pavojai juose gali slypėti.

Identifikuotus požymius nedelsiant spręskite ir šalinkite

Vadovas visiškai įsitikinęs, kad visi darbuotojai instruktuoti, apmokyti, pasitikrinę sveikatą bei aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Jeigu bent ties viena dalimi kyla abejonių, būtina tai spręsti nedelsiant. Bet prieš viską tikrinant, reikia pasiruošti, kad nereikėtų daug laiko skirti viską peržiūrint lapuose, žurnaluose ar knygelėse. Informaciją reikia susisteminkite vienoje vietoje. Tam reikalingos pagalbinės priemonės, pavyzdžiui, Excel programa. Paprasčiausias būdas viską perkelti į lenteles. Žinoma, jas reikia reguliariai tikrinti. Kad būtų patogiau, datoms, kurios artėja prie termino, galima pasirinkti funkciją, kuri paryškintų pasirinkta spalva. Ši programa yra patogi ir turi pakankamai galimybių, išskyrus pačią svarbiausią – negali automatiškai priminti apie būtinus atlikti veiksmus. 
Dažnu atveju darbdaviams ar vadovams kyla daug klausimų, kaip tinkamai apmokyti darbuotojus. Geriausias būdas patikėti tai išorinėms kompanijoms nebent įmonėje yra patyręs savo srities ekspertas, kuris geba perteikti savo patirtį. Kokybiškiems darbuotojų mokymams reikalinga parengta ir patvirtinta mokymų programa ir dėstytojas. Pastarasis turi ne tik perteikti informaciją, bet ir atsakyti į visus mokomiems darbuotojams kylančius klausimus.

Tačiau, jeigu įmonėje kyla klausimų, kokiomis temomis ir būdais mokyti darbuotojus, vadinasi įmonė neturi labai svarbaus dokumento (darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarka) arba jis yra pasenęs ir niekas juo nesinaudoja. Ruošiant šį dokumentą būtina įvertinti visus darbuotojų atliekamus darbus ir iš jų kylančius pavojus. Tada sudaroma lentelė, kokie mokymai gali būti reikalingi įmonės darbuotojams, kurie bus mokomi įmonės viduje ar išorinėje kompanijoje ir kokiu periodiškumu tai bus atliekama. Idealiausia numatyti, kokiai pareigybei, kokie mokymai yra privalomi. Taip būtų daug paprasčiau visiems įmonės darbuotojams. Ne mažiau svarbu numatyti, kas bus atsakingas užmokymų organizavimą ir periodinio mokymo priežiūrą.

Geriausias būdas išvengti incidentų yra darbuotojų įtraukimas. Dažniausiai iki įvykstant incidentui, galima identifikuoti potencialiai pavojingas vietas, tačiau nei vadovas, nei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas gali nepastebėti šių vietų, o darbuotojai nesunkiai jas įvardys, nes jie geriausiai pažįsta savo darbo vietą. Darbuotojus siekiant įtraukti galima pasinaudoti motyvacine sistema. Reikia pasiruošti kuo paprastesnę pranešimo formą, padaryti ją visiems lengvai prieinamą, o aktyviausius dalyvius apdovanoti. 

Idealiausia darbuotoją skatinti už pranešimus apie galimus incidentus ar pavojingas vietas.

Tačiau, jei susiduriama su problema, kad darbuotojai neinformuoja apie įvykusius incidentus, galima pritaikyti ir jiems.

Jei vadovas pats nori įvertinti situaciją įmonėje, jis gali skirti laiko paprastam, kasdieniam darbuotojų veiklos ir darbo aplinkos stebėjimui. Atidžiai sekdamas, kokius veiksmus ir judesius darbo metu atlieka darbuotojai, galima pastebėti kylančius pavojus, pavyzdžiui, aštrios briaunos, judančios įrenginių dalys, karšti paviršiai ar ant žemės esantys laidai ar kitos kliūtys. Atlikus stebėjimą, siekiant užtikrinti saugų darbą, naudinga parengti darbo instrukcijas konkretiems darbams su konkrečiais darbais ir judesiais, kad būtų galima išvengti sužalojimų. O siekiant palaikyti tvarką darbo vietose, visos priemonės turi turėti joms numatytas vietas, kurios būtų patogios darbuotojams naudoti jas pagal poreikį.

Nuolat vertinkite darbuotojų saugos ir sveikatos būklę. Bei visiems įmonės darbuotojams reguliariai pristatykite rezultatus.

Norint atlikti vertinimą, pirmiausia reikia nusistatyti apčiuopiamus ir palyginamus kriterijus. Vienas iš jų - užfiksuotų apie galimus incidentus, incidentų ir nelaimingų atsitikimų skaičius. Šią informaciją būtina rinkti ir sisteminti. Gautus skaičius galima lyginti kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar tiesiog metai po metų. Taip pat galima palyginti tarp pamainų ar padalinių. Tokie palyginimai ir pristatymai žmones priverčia susimąstyti, o pranešimai apie incidentų atvejus, gali paskatinti natūralią konkurenciją, kuris padalinys ar komanda pastebės ir praneš daugiau. Už tai idealu paskatinti darbuotojus, taip dar labiau juos įtraukiant. Darbdavys ar asmuo atsakantis už DSS gauna daug naudos, nes kiekvieną kartą, kai užkertamas kelias incidentui, sumažinama nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė. Norint nustatyti, kokia yra DSS būklė kiekvieną dieną ir šiuos aiškiai suprantamus ir lengvai palyginamus rezultatus pateikti vadovams, įmonėje turi būti nusistatyti kriterijai ir vertinimo sritys.

Pateikiamas pavyzdys:

Įmonė teikia automobilių remonto paslaugas, t. y. autoservisas.

1. Pirmiausia pasirenkamos sritys, kurios bus vertinamos – tai asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas, įrankių laikymas, darbo su cheminėmis medžiagomis ir gaisrinių saugos reikalavimų laikymasis, įrenginių techninė būklė, ženklinimas, atliekų tvarkymas. Tai sritys, kurias kasdien planuojama vertinti.

2. Toliau reikia apsispręsti, kokią balų sistema bus naudojama ir kaip vertinami pažeidimai. Galima naudoti 5 – balę ar 10 – balę sistemą. Taip pat galima vertinti ir procentaliai. Šiuo atveju pasirenkama 10 – balė sistema. Taip pat svarbu atsižvelgiant į pavojingumą kiekvienoje srityje, suteikti balus ir nustatyti, kaip jie bus skaičiuojami. Tarkim, už kiekvieną pažeidimą bus atimamas 1 balas toje srityje. O jei pažeidimas užfiksuojamas keliose vietose, tai atimami 2 balai. Kasdienis vertinimas galėtų atrodyti taip:

• einant per servisą pastebima, kad darbuotojas ardydamas automobilio važiuoklę, kala su plaktuku detalę, kuri sunkiai nusiima, bet nedėvi apsauginių akinių. Taigi atimamas 1 balas nuo asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo;
• kitas darbuotojas išimtą tepalo filtrą išmetė jį į komunalinių atliekų šiukšlinę, tad iš atliekų tvarkymo taip pat atimamas 1 balas;
• pastebima, kad gesintuvas užstatytas padangomis. Atimamas 1 balas nuo gaisrinės saugos reikalavimų vykdymo.

Po apėjimo balai suvedami į lentelę. Iš kiekvienos srities 10 galimų balų atimamos nustatytas neatitiktys ir išvedamas bendras balų vidurkis. Jei kiekvienoje srityje randama po neatitiktį, tai vidurkis bus 9. Priklausomai nuo būklės įmonėje, pasirenkama tinkamiausia balų sistema, kad balas pastebimai svyruotų. Jei turima mažai neatitikčių, tai galima už kiekvieną atimti po balą iš 10 – ies ir nevesti jokio vidurkio. Jeigu pasitaiko daug pažeidimų, galima vesti vidurkį pagal sritis arba už kiekvieną atimti po 5 procentus iš 100 galimų. Kiekvienu atveju reikia pasirinkti priimtiną balų sistemą ir nusimatyti aktualias sritis, kurios bus vertinamos ir stebimos. Šiais balais reikia nuolat dalintis, kad įsitrauktų tiek darbuotojai, tiek vadovai.

Vadovų įsitraukimas yra labai svarbus ir be jų darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimas gali būti pasmerktas nesėkmei.

Įtraukite vadovus į DSS procesus. Skatinkite aktyvų jų dalyvavimą.

Asmens atsakingo už DSS įmonėje pareiga kuo artimiau bendrauti tiek su padalinių vadovais, tiek ir perteikti aktualią informaciją aukščiausiojo lygio vadovams.

Dažniausiai specialistai didžiąją darbo dalį bendrauja su padalinių vadovais. Taip yra sprendžiamos aktualios problemos, dalinami patarimai, rūpinamasi kiekvieno padalinio darbuotojais, tačiau kartais pamirštama apie bendravimą su aukščiausio lygio vadovais. Šie žmonės ne mažiau suinteresuoti savo darbuotojų sauga, nes ši sritis gali daryti įtaką tiek įmonės įvaizdžiui, tiek ir finansinei būklei, veiklos efektyvumui.

Sudarant vertinimo kriterijus būtina įtraukti aukščiausiojo lygio vadovą.

Pirmiausia taip sužinoma jo nuomonė apie sumanymą ir neabejotinai gaunamos puikios įžvalgos, į kokius kriterijus turi būti koncentruojamasi ir kokių rezultatų tikisi vadovas. Šio pokalbio metu būtinai turi būti aptartos, kokios darbuotojų motyvavimo galimybės ir ką reikėtų pasiekti, kad vadovas matytų vertę šiame motyvavime. Šioje vietoje būtina išreikšti savo įžvalgas ir pateikti dokumentus, kaip įsivaizduojama DSS vertinimo sistema.

Įmonės tikslas yra kurti pridėtinę vertą. Dėl šios priežasties puikus būdas įtraukti vadovus į darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimą. 
Įvertinus nelaimingus atsitikimus , kiek trunka kiekvieno darbuotojo nedarbingumas, matoma, kad tą laiką nebuvo sukurta pridėtinė vertė bei įmonė neuždirbo viso galimo pelno. Net, jei kas nors kitas atliko tuos darbus, labai tikėtina, kad nukentėjo kokybė ir taip vis tiek patirta nuostolių.

Dar viena dedamoji, darbuotojų įtrauktų į nelaimingų atsitikimų tyrimo darbo laikas – vieni turi rašyti pasiaiškinimus, kiti analizuoja įvykio vietą, taip pat reikalinga surinkti papildomus dokumentus, vyksta bendravimas su Valstybine darbo inspekcija. Visas tyrimas atima laiką iš skirtingų darbuotojų. Šį laiką galima paversti pinigais atsižvelgiant į darbo užmokestį. Papildomai reikia įvertinti darbuotojo patyrusio traumą žalą sveikatai, neuždirbtą atlygį ir artimųjų nuostolius, jei darbuotojui reikalinga papildoma priežiūra. Taip pat ir stresas, kurį patiria likę darbuotojai, dėl ko gali kristi bendras darbo našumas.

Į ką labiausiai verta investuoti darbuotojų saugos ir sveikatos srityje? Galbūt į darbuotojų kvalifikaciją, asmenines apsaugos priemones, ženklus ir kitas vizualines priemones, tačiau galbūt didžiausią grąžą gali atnešti šiuolaikinės technologijos ir tam nebūtina investuoti į brangius sprendimus ar specialią įrangą.