Personalo nuoma pagal Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis

Lietuvos praktikoje daugėja atvejų, kai Lietuvos įmonės išnuomoja dirbti kitai įmonei savo darbuotojus. Tokiais atvejais kyla neaiškumų, kuriai valstybei suteikiama pirmenybė apmokestinti tokioje situacijoje mokamą darbo užmokestį.

Jeigu Lietuvos įmonės išnuomoja dirbti kitai įmonei savo darbuotojus, tuomet sudaroma personalo nuomos sutartis. Tokiu atveju svarbu nesumaišyti, ar asmuo tiesiog komandiruojamas dirbti įmonės į kitą valstybę trumpam laikotarpiui, ar vis dėlto įmonė išnuomoja savo darbuotojus atlikti darbo funkcijas kitoje užsienio įmonėje. Tai labai svarbu atskirti todėl, nes skiriasi apmokestinimas pagal Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių (DAIS) nuostatų taikymą.

Tuo atveju, kai savo darbuotoją – nuolatinį Lietuvos gyventoją į užsienio valstybę komandiruoja Lietuvos įmonė, su užsienio valstybės įmone sudariusi personalo nuomos ar panašią sutartį (pagal kurią Lietuvos įmonė perleidžia savo darbuotoją užsienio įmonei ir šis darbuotojas atlieka užsienio įmonės paskirtas darbo funkcijas, darbo priemonėmis ir medžiagomis darbuotoją aprūpina pati užsienio įmonė, kuri ir vadovauja jo darbui bei prisiima visą atsakomybę už jo veiklos užsienio valstybėje rezultatus, apmoka visas darbuotojo užsienyje patiriamas išlaidas ir pan.), darbuotojo faktiškuoju darbdaviu yra laikoma užsienio įmonė, todėl, neatsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestį darbuotojas gauna iš Lietuvos įmonės, toks darbo užmokestis apmokestinamas užsienio valstybėje nuo pirmos darbo užsienio valstybėje dienos. Taigi tai yra svarbu žinoti ir toks apmokestinimas taikomas todėl, nes personalo nuomos atveju laikoma, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje vykdoma veikla netenkina dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 str. 2 dalyje nustatytų kriterijų ir 183 dienų gyventojo buvimo užsienio valstybėje taisyklė netaikoma. Personalo nuomos atveju užsienio valstybė turi teisę apmokestinti nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, gautas iš Lietuvos įmonės, neatsižvelgiant į tai, kiek dienų gyventojas išbūna toje užsienio valstybėje.

Vadovaujantis DAIS 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatomis, užsienio valstybė turi teisę apmokestinti nuolatinio Lietuvos gyventojo už darbą toje užsienio valstybėje iš Lietuvos įmonės gautas pajamas, neskaičiuodama gyventojo užsienio valstybėje išbūtų dienų skaičiaus tuo atveju, jeigu Lietuvos įmonė toje užsienio valstybėje vykdo veiklą per nuolatinę buveinę ir darbuotojas dirba toje nuolatinėje buveinėje arba darbuotoją Lietuvos įmonė perleidžia užsienio įmonei pagal personalo nuomos ar panašią sutartį (o ne komandiruoja jį teikti paslaugų ar atlikti kitų darbų Lietuvos įmonės naudai).       

Žinoma čia aktualus dvigubo apmokestinimo naikinimas. Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais susijusios pajamos buvo apmokestintos užsienio valstybėje gyventojų pajamų ar jam tapačiu mokesčiu ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatos suteikė teisę užsienio valstybei apmokestinti tokias pajamas, Lietuvoje naikinamas tokių pajamų dvigubas apmokestinimas, jas atleidžiant nuo gyventojų pajamų mokesčio, t. y. tokios užsienyje apmokestintos pajamos laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis Lietuvoje.