Pastatai su saulės šviesos elektrinėmis: ką svarbu žinoti apie tokių pastatų įsigijimo kainą

Elektros energijos infrastruktūrai tobulėjant vis daugiau klausimų atsiranda apie įvairių elektros gavimo būdų prietaisų santykį su pastatais, skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį. Tarkime, gyventojai parduoda pastatus, kuriuose įmontuotos saulės šviesos elektrinės. Toliau pateiktina svarbiausia informacija šia tema.

Tad jeigu saulės šviesos elektrinė būtų įrengta ant pastato ar integruota į pastatą ir jos pagaminta elektros energija būtų skirta naudoti namo reikmėms, tai tokia saulės šviesos elektrinė pagal Statybos įstatymo nuostatas laikytina namo inžinerine sistema, t. y. pastato dalimi, todėl jos įsigijimo ir sumontavimo išlaidos galėtų būti priskiriamos namo pastatymo išlaidoms. Taip yra todėl, nes kiekviename pastate įrengtos saulės šviesos elektrinės yra kaip pastato pagerinimas ir tai, žinoma, didina tokio pastato patrauklumą.

Visada skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį yra gyventojo teisė iš turto pardavimo pajamų atimti turto įsigijimo kainą ir su turto įsigijimu bei pardavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. Be to, turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Taigi kuomet saulės šviesos elektrinė būtų sumontuojama ant žemės paviršiaus, tai ji pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ – būtina pasitikrinti ir žiūrėti aktualią redakciją) 12 punktą būtų priskiriama kitos paskirties inžineriniams statiniams. Elektrinės įsigijimo ir pastatymo išlaidos, ją parduodant, galėtų būti priskiriamos šio statinio įsigijimo išlaidoms tik tuo atveju, jei šis inžinerinis statinys būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, arba žemės ar pastato įsigijimo kainai, jei Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas kaip žemės ar pastato priklausinys.

Taigi inžinerinių statinių (kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų) pardavimo pajamos apmokestinamos pagal tas pačias nuostatas kaip ir nekilnojamojo daikto pardavimo pajamos.

Išvada tokia, kad atsižvelgiant į tai, jog iš kiekvieno nekilnojamojo turto pardavimo pajamų gali būti atimamos tik su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos, pastatyto namo įsigijimo kainai gali būti priskiriamos namo pastatymui patirtos išlaidos bei su namo įsigijimu/pardavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai, o žemės sklypo įsigijimo kainai gali būti priskiriamos žemės sklypo įsigijimo išlaidos ir su žemės įsigijimu/pardavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai.

Papildomai primintina, kad jeigu gyventojas parduoda žemės sklypą, kuriame yra įrengti inžineriniai statiniai, laikoma, kad jis parduoda nekilnojamąjį daiktą - žemę su priklausiniais, jei inžineriniai statiniai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip jos priklausiniai, arba atskirus nekilnojamuosius daiktus žemę ir inžinerinius statinius, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.